V.Agurkis, įgijęs maisto technologo specialybę, pasuko kitu keliu, ėmėsi verslo.
2008 metais vyras iš Kauno persikraustė į rajoną, į vieną netoli Raudondvario esantį kaimą. Čia esančioje sodininkų bendrijoje įsigijo nedidelį namą su kiek didesniu nei 5 arų sklypu.
Dabar čia klesti brugmansijų karalystė, o jų augintoją aplinkiniai vadina šių gėlų karaliumi.
Tokios kolekcijos, kokią puoselėja V.Agurkis, gali pavydėti net Kauno botanikos sodas.
Visada kas nors žydi
V.Agurkis pasakojo, kad kai pakaunėje įsigijo namą, jo sklypas buvo apleistas.
„Augalai buvo pasodinti netinkamose vietose arba per arti vienas kito, vaismedžiai negenėti. Kai kurie šiltnamio langai išdaužyti, gėlynų visai nebuvo. Pirmus kelerius metus reikėjo nemažai pasidarbuoti, kad namą suptų nedidelis, bet gražus sodas“, – pasakojo vyras.
Dabar jo sklype veši įvairūs augalai. Pavasarį pražysta snieguolės, vėliau krokai, tulpės, narcizai. Tada žiedus išskleidžia vaismedžiai ir vaiskrūmiai, rododendrai, vėliau rožės ir kitos gėlės.
Rudenį džiugina sode ir šiltnamyje užaugantis derlius. Sklype kiekvienu metų laiku vis kas nors žydi ar žaliuoja.
Vyras gyvena vienas ir daug laiko skiria augalams.
Kai jų užauga per daug, augalus dovanoja draugams ir giminėms. Taip vyro sodas kasmet vis keičiasi.
Angelų varpų karalius
Nesikeičia viena V.Agurkio aistra – meilė brugmansijoms. Vyras jomis susižavėjo išvydęs nuostabius didelius, nuo 15 iki 50 centimetrų ilgio, žemyn nusvirusius trimito formos žiedus.
Pradėjęs domėtis šiomis egzotiškomis gėlėmis sužinojo, kad jų veislių yra daug, ir panoro pabandyti jų užsiauginti.
Dabar V.Agurkio valdose auga apie šimtą 50 veislių brugmansijų. Jos pasodintos tiesiog sklypo žemėje arba žaliuoja vazonuose.
Brugmansijos sukrauna vienos arba 2–4 eilių žiedlapių žiedus, būna ir pilnavidurių brugmansijų. Skirtingų spalvų žiedai kvepia skirtingai.
Vieni dvelkia citrina, kiti vanile, erškėtrožėmis ar rožėmis. Aromatas geriausiai juntamas rytais arba vakarais.
Gėlių žiedai vyrą ir jo svečius džiugina visą vasarą.
„Gėlių mėgėjai vienas per kitą sužino, kad auginu šias gėles. Kartą viena moteris, norėjusi patarimo, kaip jas auginti, paskambinusi paklausė, ar kalba su angelų varpų karaliumi. Kartais taip mane pavadina ir bičiuliai“, – šypsojosi V.Agurkis.
Žiedų laukia kelerius metus
Vyras kuklindamasis neigė, kad yra brugmansijų karalius, bet patarimų, kaip auginti šias gėles, niekam negaili.
Žiemoti lauke brugmansijos negali, nes pakenčia ne žemesnę nei 10 laipsnių šilumos temperatūrą. Todėl prieš pirmąsias šalnas V.Agurkis visas jas suneša į namus. Aistringo gėlininko kieme auga jau net 3 metrų aukščio brugmansija, bet ir ji, rudenį persodinta į vazoną, keliauja į namus.
„Gėlės užima didesnę dalį namų, jas pastatau net savo darbo kambaryje. Vos tik turiu laisvo laiko, jas apžiūrinėju, pasirūpinu. Žiemą augalai turi ilsėtis, todėl užtenka kartą per mėnesį palaistyti“, – pasakojo vyras.
Atėjus pavasariui prasideda darbymetis. Kai šalnų nebėra, visos augintinės keliauja į lauką. Ten jos persodinamos į dirvą arba į didesnius vazonus su komposto ir durpių mišiniu. Kartais gėles reikia tręšti, stebėti, kad neužpultų kenkėjai ir neužkluptų ligos.
„Brugmansijos nėra labai lepios. Svarbiausia, kad jos gautų nemažai saulės šviesos ir jų neniokotų skersvėjai. Jei šios gėles bus pasodintos vėjuotoje erdvėje, nesukraus žiedų“, – pasakojo V.Agurkis.
Kai gėlininkas užsimano naujos veislės gėlės, iš įvairų užsienio šalių atsiunčia brugmansijų sodinukų ar šakų, iš kurių pamerkus į vandenį po kiek laiko išdygsta šaknys. Tada augalai keliauja į vazonus.
Kol toks augalas sukrauna pirmuosius žiedus, reikia laukti 2–3 metus.
Visos brugmansijos dalys yra nuodingos
Arūnas Balsevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas
„Brugmansijos yra bulvinių šeimos augalų genties augalas, paplitęs Pietų Amerikoje.
Mūsų botanikos sode jų yra tik 5 veislių, auga 15 augalų, todėl šios grupės augalų net negalima vadinti kolekcija.
Brugmansijoms reikia skirti daug laiko, žiemą palikti lauke jų negalima, botanikos sode tam trūksta ir darbo rankų, ir erdvių, todėl šių įdomių augalų daug ir neturime.
V.Agurkio kolekcija iš tiesų įspūdinga, puiku, kad gėlininkai mėgėjai sugeba auginti tokius augalus. Tik reikia priminti, kad visos brugmansijos dalys yra nuodingos, todėl reikia saugotis, kad jų sultys nepatektų į akis ar augalų neparagautų keturkojai augintiniai.“
