Įspūdingą žaliąją erdvę savo rankomis susikūrė kauniečiai Rita ir Egidijus Skilinskai.
Inžinierius ir odontologė Aleksote įsikūrė prieš 15 metų. Profesionalūs apželdintojai tada kieme pasodino įvairių spygliuočių.
Bet tuo metu E.Skilinksas pradėjo domėtis bonsais ir kieme augusias kanadines egles, kadagius bei pušis pradėjo formuoti taip, kaip tai daroma, norint, kad augalai primintų bonsų medelius.
Augina apie 100 bonsų
Kauniečiai susibičiuliavo su Kretingoje japoniškąjį sodą kuriančiu meistru Hajime Watanabe bei kitais ta pačia aistra šiai žalajai meno šakai neabejingais lietuviais, kurių nėra daug. Besidalydama patirtimi ir eksperimentuodama savo sode pora dabar augina apie 100 įvairių bonsų.
Daugiausia tai spygliuočiai – kadagiai, pušys, bet bonsų medelius galima formuoti ir iš lapuočių – ąžuolų, skroblų, tam tikrų klevų veislių.
„Bonsų medelių augintojų tikslas – išauginti mažą didelio medžio kopiją. Todėl geriau tam naudoti lėčiau augančius augalus“, – sakė E.Skilinskas.
Kauniečių kieme vieni medeliai žaliuoja tiesiog sklype, kiti pasodinti į vazonus, treti auga ant lavos akmenų nedideliuose žemės kupstuose.
Perduoda iš kartos į kartą
Norint auginti bonsus reikia ne tik daug dirbti, bet ir turėti labai daug kantrybės. Pradedamo formuoti medelio šakos apvyniojamos viela taip, kad augdamas augalas įgautų norimą formą. Tai trunka apie 2–3 metus. Kai šakos tampa storesnės, vielos nuimamos, medis formuojamas toliau.
„Man patinka posakis, kad laimingas yra ne tas žmogus, kuris guli po medžiu, o tas, kuris tą medį užsiaugino.
Bonsų formavimas ir auginimas gali trukti visą gyvenimą, svarbiausia yra pats jo auginimo ir formavimo procesas, nes medis augs ilgiau, nei žmogus gyvens.
Japonijoje ne veltui yra tradicija bonsus auginti ir kaip šeimos relikvijas perduoti iš kartos į kartą“, – pasakojo E.Skilinskas.
Kaip ir dera japoniškajame sode, tarp augalų ir vejos vingiuoja takas, keliose vietose pastatyti iš Japonijos atgabenti iš seno akmens tašyti žibintai.
Karpius atvežė iš Japonijos
Kiemo viduryje yra dar vienas įdomus įrenginys – du baseinai, viename plaukioja įspūdingos žuvys, kitas primena pelkę.
„Kieme buvo Lietuvos kontūrą atkartojęs tvenkinys. Jo kraštai įgriuvo. Tada nusprendėme, kad reikia baseino“, – pasakojo R.Skilinskienė.
Buvo iškastas 2,5 metro gylio baseinas ir į jį įleista 30 auksinių karpių. Visi jie atgabenti iš Japonijos, turi savo dokumentus, kiekvienam suteiktas vardas. Didžiausias 13 kilogramų sveriantis geltonos spalvos karpis vardu Ki Goj. Išvertus iš japonų kalbos – tai geltonas karpis. Kita balta ir juoda žuvis pavadinta Be Ko – karvė.
Greta esantis kitas baseinas įkurtas ne tik dėl grožio. Tai natūralus vandens filtras. Vanduo iš baseino, kuriame gyvena žuvys, patenka į šią talpyklą ir tam tikrų organinių bakterijų, lavos akmenų ir vandens augalų pagalba išfiltruojamas.
