Apie klimato kaitą byloja ir pastaruoju metu Europą alinančios didesnių karščių bangos. Vis daugiau žmonių savo namuose įsirengia kondicionierius, kurie naudoja daug elektros energijos. O gal yra kitų būdų atsivėsinti?
Vasarą Kuveito sostinėje Kuveite tvanki. Dėl alinančio karščio sunkiu išbandymu gatvėje tampa net mažiausias judesys. Kondicionierius būtinas namuose ir automobilyje, kuriuo vykstama į darbą ar prekybos centrą, kur taip pat įrengti kondicionieriai. Žinoma, tai neigiamai veikia aplinką, bet šaldantis įrenginys – vienintelis būdas išsigelbėti nuo lauke tvyrančio pragaro.
Tai – Kuveite gyvenusio užsieniečio pasakojimas. Jis, neapsikęsdamas karšto, sunkiai pakeliamo klimato, persikėlė į Vokietijos sostinę Berlyną. Nors čia vasaros žymiai švelnesnės, jam teko susitaikyti su staigiomis karščio – iki 38 ar daugiau laipsnių – bangomis. Bet išverti tokią temperatūrą sunkiau, nes vokiečiai kondicionierius retai įsirengia savo būstuose.
Dėl klimato kaitos karščio bangos tapo labiau tikėtinos visame pasaulyje ir intensyvesnės. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2018-aisiais kondicionieriams ir elektriniams ventiliatoriams jau teko 10 proc. visos pasaulyje sunaudojamos elektros energijos.
Įspūdingas skaičius, nepaisant to, kad oro kondicionavimas labiausiai paplitęs tik keliose šalyse. Tarp jų – Japonija ir JAV, kur daugiau nei 90 proc. namų šeimininkių turi tokią patalpų vėsinimo sistemą. Bet karščiausiose pasaulio šalyse kondicionierius įsirengę tik 8 proc. gyventojų.
Klimato ekspertų vertinimu, vasaros bus vis karštesnės, todėl poreikis vėsinti patalpas didėja. Ypač tai pasakytina apie besivystančios ekonomikos šalis. Dėl to pasaulyje iki 2050-ųjų elektros energijos paklausa gali išaugti tris kartus. Pastatų vėsinimui reikės tiek elektros energijos, kiek dabar jos suvartoja Kinija ir Indija kartu sudėjus.
Tokio šuolio, kaip teigia mokslininkai, galima išvengti pasyviais vėsinimo būdais. Šie reguliuoja temperatūrą, bet jiems nereikia elektros energijos sąnaudų.
„Pasyvus vėsinimas – perspektyvus būdas ir ne toks brangus. Jis neleidžia miestuose stiprėti „šilumos salos“ efektui, mažina žmonių priklausomybę nuo oro kondicionavimo. Be to, dar ir silpnina elektros tinklams tenkantį krūvį“, – sako Oregono (JAV) valstijos universiteto aplinkos dizaino katedros docentė Aleksandra Rempel.
Skersvėjai – senas, bet patikimas metodas
Viduržemio jūros šalyse nuo karščio galima gelbėtis, kai dieną ant langų, šviečiant Saulei, nuleisti žaliuzes. Naktį atidaryti langus ir įleisti gaivaus oro.
A.Rempel tyrimais nustatė, kad natūralūs skersvėjai patalpos temperatūrą gali susilpninti 14 Celsijaus laipsnių. Tai padeda 80 proc. sumažinti kondicionierių naudojimą.
Tyrimo metu A.Rempel analizavo 2021 m. Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų ekonominį regioną užklupusios šilumos bangos duomenis. Tuomet žuvo šimtai žmonių. Įdomu tai, kad ši vieta pasižymėjo švelniu klimatu.
Pasak A.Rempel, teisinga informacija apie senus vėsinimo būdus ir jų naudojimą gali iš esmės pakeisti padėtį.
Vėjo gaudyklės – iš praeities į ateitį
Iš to kaip pastatytas namas, galima spręsti ar čia karšta ar vėsu. Vadinamosios vėjo gaudyklės daugelį amžių vėsino pastatus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Vėjo gaudyklių darbo principas: ant stogo įrengiami du bokštai su atidarytais langais. Šie „gaudo“ orą ir nukreipia į namo vidų gaivų, išstumdamas į išorę šiltą orą.
Senosios vėjo gaudyklės jau beveik nenaudojamos. Nauji, tokiu pat principu paremti modeliai veikia ir šiuolaikiniuose pastatuose.
Dar kitas tinkamos patalpų temperatūros būdas – užuolaidos arba žaliuzės, kurios neleidžia prasiskverbti į vidų Saulės spinduliams ar dvigubų stiklų langai. Norint, namuose galima įsirengti ar nusipirkti nedidelį fontanėlį – sruvenantis vanduo sumažina temperatūrą.
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gyvenamieji namai gali sumažinti metinį elektros energijos suvartojimą daugiau nei 20 proc., jei bus vėsinami pasyviu būdu. Tai – britų universiteto Dubajuje atlikto tyrimo, analizuojant aštuonias vėsinimo strategijas, rezultatai.
San Franciske (JAV) įsikūrusi Kalifornijos mokslo akademija kondicionieriumi naudojasi tik išskirtiniu atveju. Pirmenybė teikiama pasyviam vėsinimui. Įrengtas izoliuojantis „žalias“ stogas, žaliuzės, kurios dienos metu pakeliamos ir nuleidžiamos, ventiliacijos sistema, naudojanti natūralius oro srautus.
O išorėje?
Pasyvus vėsinimo būdas – tai temperatūros mažinimas ne tik patalpų viduje, bet ir statinio išorės bei prie jos esančios teritorijos. Juk be šešėlio sunku neperkaisti cementiniuose didmiesčių „kanjonuose“.
„Gatvės ir šaligatviai – idealios šilumos kaupimo vietos. Dienos metu įkaista ir naktį skleidžia šilumą aplinkinėje erdvėje. Dėl to kondicionierių ir ventiliacijos sistemų darbas intensyvesnis nakties laiku“, – sako A.Rempel.
Sprendimas paprastas – daugiau medžių ir daugiau šešėlio. Medeljino (Kolumbija) mieste valdžia pasodino vadinamuosius žalius koridorius – praėjimus tarp lapuočių medžių, apsaugančių dviratininkus ir pėsčiuosius nuo tiesioginių Saulės spindulių. Ši priemonė padėjo sumažinti mieste vidutinę temperatūrą dviem Celsijaus laipsniais.
Japonijos sostinėje Tokijuje nutiesė šaligatvius, kurie lieka vėsi dėl izoliacinės dangos. Singapūre dėl vešlios augmenijos ant dangoraižių šie pernelyg stipriai neįšyla.
„Jei pastatas padengtas bent dešimt metrų žalumos, paviršiaus temperatūrą galima sumažinti penkiais Celsijaus laipsniais“, – tikina tiriamojo projekto „Cooling Singapore“ architektė Ayu Sukma Adelia.
Parengė Ona Kacėnaitė
