„Juk terasos atviros bent dešimt metų išsilaiko, jei jos gerai vėdinasi, yra prižiūrimos, perdažomos, tad nutariau pabandyti padaryti kažką panašaus darže“, – sakė ilgus metus statybose Norvegijoje dirbęs vyras. – O dar ir depresinės nuotaikos grįžus ir ten – ar pavyks čia susirasti darbų ir išlaikyti šeimą, tas taip pat paskatino imtis papildomos veiklos prie namų“.
Pats išsipjovęs lentas ir jas nuobliavęs vasaros pradžioje jis ėmėsi savo eksperimentinio darbo, labai tikėdamasis, kad sukūrus tokį daržą žmona tarp lysvių praleis mažiau laiko, kurio daugiau galės skirti jam.
Ekologiškiems, specialiai lauko lysvėms skirtiems dažams vyras išeido arti 200 eurų, panašiai kainavo ir juodžemis, dar varžtai, geotekstilės plėvelė, kuria išklojo žemesnes lysves (apie 25 cm gylio) plastikiniai vazonai – pakeltoms lysvėms (40 cm gylio), kartu su 550 eurų kainavusiu šiltnamiu naujasis daržas, kurio plotas apie 60 kv metrų šeimai atsiėjo kiek daugiau nei tūkstantis eurų.
Klimašauskai neabejoja, kad 10 lysvių ir šltadaržyje užauginto derliaus pilnai užteks jų penkių asmenų šeimai, mat prieš tai buvusio didesnio daržo gėrybių jiems tikrai buvo per daug.
Pakeltose lysvėse Ramutė augina svogūnus, salotas, krapus, ridikėlius, burokėlius, žemuoges, pupeles, špinatus, čili papriką, braškes, pomidorus ir agurkus.
Tiesa, Arūnas sako, kad jo eksperimentas dar nebaigtas: vyras ketina pastatyti sandėliuką, kuriame bus laikomi sodo ir daržo įrankiai, taip pat nori neįprastą daržą apjuosti dailia medine tvorele.
Kol kas į visą šią kiemo puošmeną (kartu su šiltadaržiu) šeima investavo per 1000 eurų.
