Bet viskam būna pradžia, paieškos ir sprendimai, kuomet likimas dėlioja situacijas vieną prie kitos, veda į vietą, kuriai esi pašauktas.
Į ežerais išdabintą Aukštaitiją žemaitis E. Kiminius atvyko su žmona Daiva, baigę studijas. Jaunas inžinierius ir miškininkė iš Limino, 1990m. įkūrė šeimos verslą, į kurį dabar jau įsitraukę dvi dukros – Aistė ir Milda, talkininkauja trys vaikaičiai. Pradžioje jauna šeima trejetą metų gyveno Vaišniūnuose, o jau 28 metus Daiva ir Edgūnas Kiminiai kuria savo augalų karaliją Limine.
Edgūnas prisimena, kad čia, kur auga ir žaliuoja dekoratyvinių augalų gausybė, buvo bala ir kaimo šiukšlynas. Ilgai ir kantriai tvarkė tuos plotus, kol pagaliau atsirado tokia gamtos oazė buvusios girininkijos vietoje, kurioje kažkada dirbo jo uošvis.
Dabar medelynas užima beveik 5 ha. Pasak savininko, medelyne augina dekoratyvinius augalus bei daugiametes gėles, prekiauja ir iš kitų medelynų atsivežtais vaismedžiais. Ūkininkas vardijo, jog prekiauja įvairiomis pušų, eglių, kėnių, maumedžių, klevų, ginkmedžių ir kitų augalų veislėmis. Taip pat turi visą populiariausių vaismedžių asortimentą: abrikosų, persikų, slyvų, obelų. Sodinukus noriai perka įvairūs klientai, įmonės, naudojami užsakovų projektams, taip pat Limino augalėlius galima įsigyti internetu.
„Augalai paklūsta žmogui. Labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, dirbti tiek, kiek norisi ir neperdaug įsitraukti į verslą, kuomet pametama sveika nuovoka. Jausmas yra varomoji jėga kiekvienoje gyvenimo srityje. Įsiklausymas reikalingas visur. Jei vienas kitas augaliukas nenori augti pas mus, mes jo atsisakome, neprievartaujame. Gėlininkystė ir sodininkystė – pagrindinės sritys, kurioms skiriame didžiausią dėmesį medelyne. Sodinukus perkame iš kolegų“, – pasakoja pašnekovas.
Edgūnas niekada nesigailėjo pasilikęs kaime, nors priklauso pirmai inžinierių laidai, negavusiai konkrečių darbo paskyrimų ir laisvai kūrusių savo ateities projektus. Pašnekovas, būdamas kaimo vaikas, darbą su žeme pavertė savotiška filosofija, kuriai nuolatos lieka neabejingas.
Kiminiai labai griežtai pabėga nuo pamėgto darbo į poilsį, randa laiko kelionėms, literatūrai, ezoterikai, domisi kolegų ir konkurentų naujovėmis.
Medelyno svečiai, ilgesnį laiką pavaikščioję po žaliuojančias erdves, lieka maloniai nustebinti visos harmoningos aplinkos, atrodo, kad pats dangus atsiveria virš Limino augmenijos, ir nenusakoma jėga ragina toliau kurti ir puoselėti grožį.
„Visa gražu, kas žydi dabar – rododendrai, gražu ir žydinčios pienės“, – sako Edgūnas, dažniausiai palinkstantis ravėti prie mažųjų augalėlių ir kažkodėl jaučiantis didžiausią norą labiau pasirūpinti jais.
Kaip iš sėkliukės užauga medis, taip visata išaugina mus savo tikslams, ir tik vedini kilnių siekių gauname svajonių ir planų palaiminimą ateičiai, apie kuriuos santūrus medelyno šeimininkas nutyli, o aplinkui krykštaujantys vaikaičiai liudija prasmingų darbų tęstinumą. Meile ir darbštumu kuriamas sodas žaliuoja, žydi, kalba apie gražią dviejų žmonių buvimo prasmę teikiančią džiaugsmą daugeliui iš mūsų.
