„Iškastinis kuras yra šimtus kartų taršesnis nei biomasė ir dešimtimis tūkstančių kartų taršesnis už centrinį šildymą, jau nekalbant apie atsinaujinančius energijos išteklius. Draudimas kūrenti anglį ir durpes yra reikalingas dėl mūsų visų sveikatos ir patogumo, tačiau tuo pačiu suprantame, kad tokia konversija pareikalaus investicijų. Norėdami palengvinti finansinę naštą gyventojams, siūlome pasinaudoti dalinio kompensavimo mechanizmu“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė centralizuotai siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Gyventojams, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – net 85 proc. išlaidų. Tuo tarpu asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu padengs dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą.
„Pagal šią tvarką, nepasiturintys asmenys, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirs jokių išlaidų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugs iki 65 proc.“, – aiškina V. Benkunskas.
Vis dėlto, pabrėžiama, kad asmenims, siekiantiems gauti dalinį finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės, pirmiausia turės būti skirta APVA kompensacinė išmoka, pagal galiojančias Klimato kaitos programos patvirtintas priemones.
Anglis ir durpes naudojančius šilumos gamybos įrenginius gyventojai, pagal savivaldybės programą, galės keisti tik į efektyvias technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pavyzdžiui – šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo, oras–oras.
Skaičiuojama, kad sostinėje yra 3522 gyvenamieji namai, kurių gyventojai galėtų pasinaudoti šiuo pagalbos mechanizmu. Iš viso programai numatyta skirti 3,49 mln. eurų. Preliminariu vertinimu, kompensacijų suma 2022 m. galėtų siekti 60 tūkst. eurų.
Prašymus išmokai gauti priims ir administruos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius. Detalesnė informacija gyventojus pasieks įsigaliojus kompensavimo tvarkai.
