Pakaks vienos priemonės
„Agroplėvelė pravers, jei lauke jau pasėtos šalčiui jautrios daržovės – agurkai, pupelės, pasodinti pomidorų daigai, melionai, baklažanai ar ankstyvos bulvės. Agroplėvelė praleidžia lietaus vandenį bei deguonį sukurdama augalų vystymuisi ir jų augimui palankų mikroklimatą – uždengus dirvą agroplevele, temperatūra po ja gali būti net keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkoje.
Agroplėvelę galima naudoti tiek siekiant apsaugoti augalus nuo šalnų, tiek ir norint paspartinti jų augimą. Tai ypač aktualu tiems, kas paskubėjo įsirengti braškyną ir nerimauja, jog jau besiformuojantys žiedynai nušals“, – pataria specialistai.
Agroplėvelė apsaugoti gali ne tik daržą, bet ir sodą. Ja, saugant nuo šalnų, galima apdengti ir šiuo metu žydinčių vaismedžių lają – trešnes, vyšnias, obelis ir kitus sodo medžius. Tokiu būdu užsitikrinama, kad šalna nepakąs vaismedžių žiedų ir nepakenks šiemečiam derliui.
Šalnų periodas gegužę šiais laikais yra jau kone įprastas reiškinys. O jei įmanoma, į lauką sodinukus vertėtų perkelti tada, kai orų temperatūra yra kiek įmanoma stabilesnė.
„Dauguma šalnoms jautrių daržovių yra daiginamos namuose arba kitoje kontroliuojamoje aplinkoje ir tik vėliau, sodinukui sužaliavus ir užauginus bent keletą „tikrųjų“ lapų, kai jau nebegresia šalnų pavojus, perkeliamos į dirvą. Tad gegužę sodinama tik nedidelė daržovių dalis. Pavyzdžiui, melionai, arbūzai“, – portalui lrytas.lt teigė kalbinti specialistai.
Permainingu oru esant šalnų tikimybei, sėkmingai sudygsta įvairių rūšių ridikėliai, salotos. Tiesa, juos sėjantiems tik dabar rekomenduotina rinktis ankstyvesnes veisles tam, kad spėtų užderėti, kol dirva puri ir nenualinta karščių, neperdžiūvusi.
Dėl šalnų darbų nenukelia
Vis tik užklupusios šalnos sėklų pirkėjų neatbaido, nes sėklomis sodininkai ir daržininkai domėtis pradeda dar vasario mėnesio viduryje. Dabar, kai jau didžioji dalis daržovių sudygę, ieškoma tų daržovių sėklų, kurių buvo nespėta įsigyti anksčiau arba kurių pritrūko pamačius, kad dar yra laisvos dirvos bei neužpildyto lysvių ploto.
Šiuo metu yra tinkamas metas pildyti savo sodo augalų kolekcijas – rinktis vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus.
Priklausomai nuo oro sąlygų – kaip ilgai laikysis temperatūra žemiau nulio, ir kiek smarkiai ji nukris – reikėtų atsižvelgti į agroplėvelės tankį. Jei nusimato itin šaltos dienos ir naktys arba labai daug kritulių, sodinukams apsaugoti reiktų rinktis storesnę, tankesnę agroplėvelę. Tuo tarpu jei šalti orai netruks ilgai – puikiai tiks ir plonesnė danga. Agroplėvele naudotis itin paprasta – tereikia atsižvelgti į daigo dydį, lysvės ilgį ir plotą. Jei lapija dar nėra išlindusi iš dirvožemio, agroplėvelę reiktų tiesti tiesiai ant dirvos, o jos kraštus pritvirtinti, kad danga, esant stipriam vėjui, nepakiltų.
„Mūsų platumų vaismedžiai ir vaiskrūmiai yra pakankamai gerai prisitaikę išgyventi dažnas pavasarines šalnas. Didžiausia šalnų įtaka, be abejonės, yra jau pražydusiems vaismedžiams. Tačiau gamta yra gana neblogai prisitaikiusi išgyventi įvairius gamtos kataklizmus. Todėl dažnai net ir nepalankiausiomis sąlygomis vaismedžiai geba subrandinti vaisius.
„Vaismedžių ir vaiskrūmių žiedynus sudaro daugybė žiedų ir tikrai ne visi net ir palankiausiomis sąlygomis tampa vaisiais. Reikia pažymėti, kad paprastai vos 10 proc. žiedų subrandina vaisius. Tad jei pirmiesiems žiedams pasitaiko nepalankios sąlygos, vaisiai gali išaugti iš vėliau sužydėjusių arba atvirkščiai“, – viename interviu teigė sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Gelvonauskienė.
Nuo šalnų sodus saugoma įvairiai: purškiama vandeniu, šildomas ar maišomas oras. Žinoma, tai pramoninių sodų gelbėjimo būdai, bet šį tą galima pritaikyti ir savo sodelyje. „Nuo šalnų paprastai siekiama apsaugoti jau žydinčius sodus. Vaismedžius apipurškiant vandeniu žiedus galima išgelbėti nuo stipresnio šaltuko. Vanduo užšąla esant –0,5– –1 ?C temperatūrai, tad ant žiedų susidaręs ledo sluoksnis apsaugo juos nuo didesnių šalčių“, – žiniomis dalijasi mokslininkė.
Norint sodus gelbėti nuo šalčio gali būti efektyvus ir dirvos drėkinimas. Laistant žemę vandeniu, šiluma geriau pakyla iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Mėgėjų soduose nuo mažesnių šalnų dažniausiai taikoma žydinčių vaismedžių apsaugos priemonių yra dūmijimas – stora dūmų danga gaunama deginant šlapius lapus, šiaudus ar žagarus, taip pat briketus įrengtose atvirose krosnelėse arba metaliniuose induose gali apsaugoti dirvą nuo didesnio atvėsimo, taip sode temperatūra gali pakilti iki 1,5 ?C. Apsaugai nuo šalnų žydinčius vaismedžius ar vaiskrūmius galima apgaubti keliais agroplėvelės sluoksniais.
Taip pat rinkoje egzistuoja ir įvairūs biostimuliatoriai, aktyvinantys augalų regeneraciją, ir apsauginiai preparatai, stiprinantys audinių atsparumą įvairioms negandoms, tarp jų ir šalčiui.
Pavojus šiltnamiams
Vienadienės šalnos nėra baisios, bet dabar, kai pranašaujama visa savaitė su kasnakt pasikartojančiomis šalnomis, šiltnamių likimo valiai palikti nederėtų. Jei čia jau yra ūgtelėję agurkų daigai, reikėtų rimčiau pašildyti.
Tiems, kas apgauti smarkiai atšilusių orų jau susodino į šiltnamį pomidorus, agurkus ar paprikas, taip pat teks pasirūpinti, kad jie nenukentėtų nuo šalnų. Pasak Panevėžio rajone, Upytės kaime daržininkystės ūkį turinčios Mildos Mikelionienės, temperatūrai nukritus žemiau nei +7 laipsniai, agurkai, pomidorai nustoja augti, todėl pernelyg anksti jų susodinti į dirvą šiltanmiuose skubėti neverta.
Prieš numatomas šalnas augančias šiltnamyje daržoves būtina gausiai palaistyti, galima jas apdengti netgi keliais sluoksniais daržo plėvelės. Gana veiksmingas būdas – šiltnamyje per naktį palikti degti kelias didesnes žvakes. Kai kurie daržininkai šiltnamyje nuolat laiko į kibirus ar plastikinius butelius pripiltus vandens. Per dieną nuo saulės įšilęs vanduo naktį į aplinką skleidžia šilumą.
Panevėžio rajone, Ėriškiuose gyvenanti gėlių augintoja Gražina Šimoliūnienė pataria neskubėti į lauką iš kambario išnešti dekoratyvinių augalų. „Kol dar išlieka šalnų pavojus, lauke drąsiai galima sodinti tik našlaites“, – įspėja gėlininkė. Todėl pelargonijas, surfinijas, petunijas, lobelijas, verbenas, bakopas, begonijas ir kitas vasarą žiedais ir žaluma puošiančius kiemą gėles dar reikėtų palaikyti namuose ar šiltnamyje.
Jei jau išnešėte juos į lauką ir atgal sunešti nebeturite galimybių, reikėtų bent kuo storiau daržo plėvėle apvynioti, gausiai palaistyti. Kol dar gresia šalnos, nevertėtų lauke sodinti jurginų, kanų – jų ūgliams šaltis pavojingas.
Spustelėjęs šaltukas gali būti pražūtingas ir po žiemos jau atidengtoms bei pumpurus ėmusioms krauti rožėms – apšalusios jos gali nebežydėti. Todėl vertėtų jas prieš šalnas jas vėl pridengti.
