Pakrantės – miestelėnų poreikiui
Anot projektuotojų, kurie aptarė Akmenos pakrančių teritoriją nuo Kretingos dvaro iki Birutės gatvės tilto, bendras tokio projekto tikslas – prisidėti prie rekreacijos, geresnio upės panaudojimo, pritaikant upės pakrantes miestelėnų poreikiams.
Projektuotojų pastebėjimu, Akmena – tai didelė gamtos įvairovė, o pakrantės – neprieinamos ir nėra išnaudojamos, nežiūrint, kad Akmena ribojasi su lankytinais objektais, yra netoli miesto centro, todėl, įžvelgė vizijos autoriai, galima išvystyti bendrų erdvių sistemą, nepažeidžiant kultūros paveldo apsaugos zonos, išsaugojant istorinę kraštovaizdžio perspektyvą.
Kelių rūšių – natūralios, asfalto, trinkelių – dangos krantinės, jose veikiančios kavinės, galimybė pereiti iš vienos pusės į kitą, gamtiniai takai, kurie atsirastų išvalius pakrantes ir neprieinamas vietas, sutvarkytas šaltinio slėnis, į kurį būtų galima patekti, įrengus perėjimą po tiltu nuo lurdo slėnio pusės, informaciniai stendai apie gamtą, apšviesti takai, sutvarkyta Akmenės gatvė, į pėsčiuosius orientuota judėjimo erdvė, prieplauka ir vandens pramogos, šiuolaikiški apželdinimo sprendimai, meniniai akcentai – visa tai, pagal pirminę viziją, yra susiję su Akmenos upės pakrantės perspektyva, kuri tebėra aptarimo stadijoje, rajono tarybos nariai gali teikti pasiūlymus, o artimiausiu laiku bus sprendžiama, kada ir kokiu būdu – gyvai ar nuotoliu – surengti pristatymą ir Kretingos miesto, rajono žmonėms, kurie taip pat gali turėti pastabų dėl Akmenos upės pakrančių pritaikymo rekreacijai ir miestelėnų, turistų poreikiams.
„Į šį projektą reikia labai gerai įsigilinti, tada bus galima teikti ir pastabas, pasiūlymus, – rajono tarybos narys Konstantinas Skierus neslėpė, kad projektas jam patiko, tačiau rimtesniam jo svarstymui reikia pasirengti, įsigilinus į projektinius pasiūlymus. – Analizei reikia laiko, kadangi projektas apima didžiulį plotą, ir kiekvienas metras turi savų niuansų.“
K. Skierus sakė matęs 1947 m. rusų architekto parengtą techninį projektą, dar tuomet, kai Akmenos upės pakrantės buvusios laukinės. „Tai, ką dabar pamačiau – džiaugiuosi. Dirbkite toliau, eikite į visuomenę, gal po 20 metų ir vaikščiosime tuo taku, – politikas perspėjo, kad nuo vadinamojo žuvinės tilto iki Kretingos muziejaus yra labai daug šaltiniuotų vietų, kas tikrai koreguos projektinius sumanymus. – Kai 2000 metais buvo tvarkomos pakrantės, tie šaltiniai ir pasimatė.
Problema – privatūs sklypai ir potvyniai
Labiausiai MB „Pupa – strateginė urbanistika“ viziją kritikavusi J. Vaickienė pasigedo pasiūlymų arba įžvalgų, kaip bus sprendžiama potvynių ir privačių sklypų problema, ją nustebino, kad prieš keliolika metų, šaltinio slėniui skyrus 200 tūkst. litų ir nebaigus jo tvarkyti dėl buitinės problemos – fekalijų nuotekų, ši problema nėra išspręsta iki šios dienos. „Dešimt metų tam buvo duota! Ar visas technines užduotis išsprendėme? Ar mes pajėgūs kažką keisti, jeigu nesusitvarkome su nuotekomis. Duodame užduotis, o smulkmenų neišsprendžiame“, – piktinosi politikė.
Į tai rajono savivaldybės administracijos direktorė Violeta Turauskaitė atsakė, kad yra domimasi, kiek palei upės pakrantę yra prie centralizuotų nuotekų nepasijungusių gyventojų. „Nagrinėsime brėžinius, ieškosime galimybių, kaip labiau paraginti, kad pakrantės gyventojai jungtųsi prie bendrų tinklų“, – V. Turauskaitė tvirtino, kad problemos sprendimo būdų Savivaldybės administracija ieško kartu su bendrove „Kretingos vandenys“.
Apibendrindama Akmenos upės pakrančių projektinius pasiūlymus, J. Vaickienė kėlė ir potvynių problemą, kuri ypač išryškėjo šiemet, – į tai projektuotojai, anot jos, neatkreipę dėmesio, problema – ir privati nuosavybė, kuri trukdys numatomai vizijai atsirasti.
Projektuotojai tvirtino, kad privačių sklypų atsiranda tik vietomis ir kad jie yra pasirengę išsaugoti tą istorinę erdvę, charakterį, kadangi žmonės, gyvenantys šalia upės, jau naudoja tas krantines.
Kad privati nuosavybė neturės įtakos projektui, tvirtino ir rajono Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, kurios teigimu, šalia Akmenos upės yra pakankamai valstybinės žemės, kad būtų galima įgyvendinti projektinius sumanymus, o yra ir tokių gyventojų, kurie, „įžengę“ į valstybinę žemę, ją ir tvarko. K. Skieraus pastebėjimu, jeigu ir bus problemų su privačia nuosavybe, tai jos bus susijusios su vakarų pusėje esančiais trimis sklypais.
Ar vizija verta 10 tūkst. eurų?
Į šį klausimą atsakymų ieškoti pabandė rajono tarybos Kontrolės komiteto nariai, kurie, išvakarėse išklausę Akmenos upės pakrančių projektinių pasiūlymų, kitądien nagrinėjo, kaip neįmanomu greičiu praėjusių metų gruodžio pabaigoje MB „Pupa – strateginė urbanistika“ buvo sumokėta 9 tūkst. Eur, kai sutartis buvo pasirašyta gruodžio 15 d. Tai paaiškėjo per praėjusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį, kai buvo tvirtinama Kretingos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2021 m. priemonių vykdymo ataskaita.
„Ar per tokį trumpą laiką buvo galima sukurti viziją? – klausė Kontrolės komiteto pirmininkė J. Vaickienė ir, tęsdama savo mintis, suabejojo, ar projektuotojų pateikta vizija tikrai verta tos kainos. – Kaip nusprendėte pirkti iš vieno šaltinio? Sutartis – gruodžio 15 d., aktai pateikti jau gruodžio 29 d. Pasidomėjau kitų savivaldybių projektais, turiu, su kuo lyginti.
Mūsiškis – kaip vaikų darželio piešinėlis: informacijos nedaug, neįvertinta fekalijų sistema, gruntas, potvyniai, kliūtys dėl privačios nuosavybės. Takas iš vienos pusės, takas – iš kitos pusės, ir sumokame 10 tūkst. eurų. O kur upės valymas? Ar ne nuo to turėtume pradėti? Klosime takus už milijonus, o upė bus nevalyta?“
Rajono vyriausioji architektė
R. Kasnauskė paaiškino, kad projektiniai pasiūlymai – tai vizijos projektas, ir techniniai dalykai išaiškės, kai bus rengiamas techninis projektas. Antra, – kaltę dėl sutarties ir apmokėjimo datos ji prisiėmė sau: „Darbas vyko dar nuo rugsėjo. Dirbau telefoninės apklausos būdu – projektuotojus surasti be galo sunku, todėl apsidžiaugėme, kad su mumis dirbti sutiko „Pupa – strateginė urbanistika“, kurie jau spalį pradėjo darbus. Mano kaltė, kad dokumentus įforminau tik gruodį – iš esmės projektuotojai dirbo neturėdami sutarties.“
Architektės poziciją gynė ir V. Turauskaitė: „Mūsų tikslas – turėti bendrą teritorijos vaizdą, kaip ji turėtų atrodyti ateityje. Mes turime apsispręsti – rengti techninį projektą tik vienam etapui ar kitaip skaidyti darbus. Pagrindinės idėjos išsakytos, o visa kita, kas susiję dėl nuotekų, kitų dalykų – projektuojama ir padaroma.“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja akcentavo ir tai, kad projektuojant į jokią privačią nuosavybę brautis neketinama.
