Sėja – laiku ir pasiruošus
Agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas primena: ženklas, kad metas imtis lauko darbų, taigi, ir sėti veją – į laukus išriedėjusi ūkininkų technika.
Jei neturite laistymo sistemos, veją reikėtų pasėti iki gegužės vidurio, turintieji tuo gali pasirūpinti per vasarą, svarbiausia visus darbus užbaigti iki rugsėjo 10-osios.
Jeigu veja pasėta pernai, šįmet nieko daryti nereikia, nebent po žiemos pamatysite iššutusių ar sniego pelėsio pakenktų vejos plotų, įprastai prie įėjimo ar vietose, kur buvo sukasti didesni sniego kalnai.
Išplikusius vejos plotus, atkreipė dėmesį specialistas, reikėtų gerai išgrėbti aštresniu grėbliu ir priberti vejos sėklų – ją atnaujinti. Šį darbą geriausia atlikti temperatūrai pasiekus 5–8 laipsnius.
Po žiemos tręšti vejos taip pat nereikia skubėti, o jei tą darysite – atidžiai skaitykite nurodymus ant pakuotės, kitaip galite turėti problemų.
„Kol trąšos buvo pigesnės, žmonės daržai prisidarydavo problemų, naudodami jų daugiau nei rekomenduojama. Jei vienur pribersite per daug trąšų, nudeginsite veją. Pirmiausia vejos augalai paraus, vėliau nuruduos – išdegs. Visą laiką kartoju: geriau naudokite mažiau trąšų, maždaug apie 2–2,5 kilogramo arui, bet tręškite maždaug kas keturias savaites. Jei gausiai lyja – kas tris savaites, tuomet turėsite pavyzdinę veją“, – paaiškino T. Gurskas.
Kokias trąšas rinktis? Pavasarį vejos augalams tikrai tiks azoto, fosforo, kalio – svarbiausių makroelementų ir mikroelementų – turinčios trąšos, gavę kurių augalai sustiprės, greičiau augs jų šaknys, stiebai ir lapai.
„Neskubėkite tręšti per anksti, kol augalai miega, mat jie nesimaitina. Pastebiu, kad dar kovo viduryje, kuomet buvo pakankamai šiltų dienų, kai kas suskubo berti trąšas – tai labai blogai. Jūs išbersite pinigus, užteršite gamtą, augalas neįsisavins reikiamų medžiagų, juolab azotas pasišalina itin greitai. Baigsis šalčiai, atšilus dirvai, augalai pradės vegetuoti, leisti naujus lapelius, tada juos tręškite“, – patarė pašnekovas.
Nors sėjant veją, itin svarbus tinkamas dirvos paruošimas, T. Gurskas pataria laikytis ir dar kelių taisyklių: sėklas paskleisti tolygiai, ypač jei tą darote rankomis, nes neretai nutinka taip, jog vienur nugula jų debesis, kitur – tik pavienės sėklos.
„Pirmiausia pradedame nuo dirvos – ji turėtų būti laidi orui ir vandeniui (priesmėlis ar lengvas priemolis). Dirvą lyginame grėbliu, papildomai galima panaudoti kopėčias, lentą, tuomet belieka imtis volo, naudojant kurį suspaudžiamas augalinis gruntas. Procesą: grėbimas, lyginimas, volavimas reikėtų kartoti mažiausiai tris kartus, dar geriau – penkis, tuomet rezultatas jus tikrai džiugins.
Vejos sėklas labai svarbu išbarstyti tolygiai. Skaičiuojama, jog arui ploto reikalingi 2–3 kilogramai sėklų. Jeigu neturite patirties, sėklas barstote ranka, normą padalykite pusiau, sėklas berkite keliomis kryptimis, galiausiai, dirvos paviršių papildomai sujudinkite lapams skirtu grėbliu: sėklos įkris į grėblio dantimis padarytą griovelį ir bus uždengtos puria žeme.
Jei norite dar geresnio efekto, pasėtą veją reikėtų mulčiuoti – tam puikiai tinka nurūgštintos durpės, jų pakaks 2–3 mm sluoksnio, taip pat galima naudoti smėlį, juodžemį. Daug kas naudoja baltą agroplėvelę: ši tik ką pasėtą veją apsaugos nuo lietaus, vėjo ir paukščių. Užklojame, prispaudžiame, ir viskas – to pakanka, kad laikytųsi šiluma, drėgmė, o veja tolygiai sudygtų“, – patarė agronomas.
Palengvins kasdienybę
Neturintieji daug vietos įrankiams sandėliuoti, tačiau norintys tinkamai pasirūpinti veja ar kitais sodo bei kiemo kampeliais žino – namuose nepakeičiami akumuliatoriniai įrankiai. Vienas įkraunamas akumuliatorius tinka vejapjovei, trimeriui, genėtuvui, grandininiam pjūklui ar kitam reikalingam įrankiui, tačiau kur kas svarbiau, kad šie įrankiai veikia itin tyliai, taigi, nepykdys savaitgaliais besiilsinčių kaimynų.
„Apželdinimu užsiimu 19 metų, turėtus įrankius keičiu į akumuliatorinius, nes juos paprasčiau prižiūrėti, o ir darbų pradžia, priešingai nei naudojant benzininius, kur kas paprastesnė: įstatei akumuliatorių, spustelėjai mygtuką, ir viskas. Tai labai patogu. Nebereikia rūpintis benzinu, tepalais, kaskart vargti užvedant variklį. Svarbiausia laiku įkrauti akumuliatorių ir kad jis būtų pakankamos talpos – tą būtina įsivertinti planuojant darbus.
Jeigu važiuojate dirbti į laukus, uogyną, pasirūpinkite, kad akumuliatoriaus pakaktų visam darbui atlikti, kad neišsikrautų tik įpusėjus. Tyla ir paprasta darbo pradžia – tai viskas, ko reikia, kad susitelktumėte į darbą, o ne įrankio paruošimą jam“, – komentavo specialistas.
Dažname individualiojo namo kieme šiltuoju metų laiku zuja vejos robotas. „Vejos robotas reikalingas visiems, kas nori daugiau laiko praleisti su šeima“, – neabejoja pašnekovas.
Viena, vejos robotas puikiai atbaido kurmius, nuolatinio žolės pjovimo nepakenčia piktžolės, nuolat prižiūrima veja žalesnė, išvaizdesnė ir tankesnė.
Šis sprendimas ypač tinkamas kaimo sodybose ar vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems nupjauti veją tampa sudėtingu darbu.
Renkantis vejos robotą, specialistas pataria įvertinti landšaftą: ar yra nuokalnių, jei yra, galbūt, verta rinktis keturių varomųjų ratų robotą, taip pat svarbu atsižvelgti į pjaunamo ploto dydį: priklausomai nuo jo, patariama rinktis galingesnį vejos robotą nei sklypo plotas.
Jei sklypas taisyklingos kvadrato formos, pavyzdžiui, dešimties arų, pakaks aštuoniems arams skirto vejos roboto. Jei tokio ploto sklypas minimaliai apželdintas, racionalus sprendimas – rinktis būtent tokiam plotui skirtą robotą. Jei sklypas sudėtingos formos, su gausybe želdinių ar salelių, reikėtų rinktis maždaug 20–30 proc. galingesnį robotą nei sklypo plotas.
Būtinai įvertinkite, kaip susodinti gėlynai, be to, robotas nenupjaus ir vejos prie pat bortelio ar terasos – dėl to nereikėtų stebėtis, o dar geriau – pasiruošti: panaudojant mulčą, akmenėlius, betoną įrengti nuogrindą.
Iš anksto apgalvokite, kur bus vejos roboto įkrovimo aikštelė, ir viskas – visos bėdos išsprendžiamos. Kuo paprastesnis plotas, tuo viskas paprasčiau.
