A.Vilčinsko bičiuliai vyrą vadina agrokultūrininku. Tokią pravardę jis pelnė dėl savo pomėgio eksperimentuoti su augalais.
Kai rankos jau niežti, kaip ką nors pasėti, nors dar anksti, A.Vilčinskas rado egzotinių augalų sėklų. Jos vyro namuose sudygo dar žiemą ir pasirodę pirmieji lapai džiugina savo žaluma. Tai tinūtrai, dar vadinami dykumų rožėmis.
A.Vilčinskas pasakojo, kad prieš 7 metus dovanų gavo į bonsų medelį panašų augalą. Jo stora šaknis, kurioje augalas kaupia maistingąsias medžiagas, auga virš žemės paviršiaus, o šakas galima formuoti taip, kaip norisi. Tokią dovaną įteikusi moteris tikino, kad tai baobabas, bet vėliau vyras sužinojo, jog augalas vadinamas tinūtru arba dykumų rože.
Tinūtras įdomus tuo, kad žydi per pačius pirmuosius žiemos šalčius. Avietinės ar baltos spalvos žiedai primena sprigių žiedynus.
„Dykumų rožės tėvynė yra tropiniai Afrikos regionai, nuo Senegalo iki Kenijos ir Sudano.
Tose šalyse, iš kur jos kilusios, augalai išauga labai dideli, net iki 20 metrų aukščio. Tokius įspūdingus medžius, žydinčius sausio mėnesį, man pačiam teko matyti Izraelyje. Pas mus jie auginami kaip kambarinės gėlės. Manoji užaugo iki 40 centimetrų aukščio. Tiesa, sulaukti žiedų dar nepavyko, bet tai dar labiau suteikia azarto eksperimentuoti, stebėti, ko jai reikia, kad sukrautų ir išskleistų žiedus“, – pasakojo A.Vilčinskas.
Šią žiemą vyras pamatė, kad galima įsigyti šių augalų sėklų, ir nusprendė jas pasėti ir pažiūrėti, ar pačiam pavyks dykumų rožę užauginti.
„Iš pradžių sėklas subėriau į drėgną popierinį rankšluostį, įdėjau į maišelį ir dviem paroms palikau šaldytuve.
Taip sėklos tarsi išgyveno žiemos periodą.
Tada jas pasėjau ir po 5 dienų vazonuose išdygo žali daigai, ant jų pasirodė ir po du žalius lapus“, – auginimo procesą atskleidė A.Vilčinskas.
Šiems augalams reikia šilumos ir šviesos, jų svarbu neperlaistyti, todėl gėlės dar kurį laiką bus namuose. Vėliau bus įkurdintos šiltnamyje. Vasarą gėlės puikiai augs ir lauke.
„Kiekvieną rytą prieš išvykdamas į darbą ir vakare grįžęs namo apžiūriu augalus, stebiu, kaip jie auga. Tai suteikia malonumo ir padeda pamiršti rūpesčius. Šį pavasarį šiltnamyje augs jau ne agurkai, o gėlės“, – šypsojosi A.Vilčinskas.
Gėlėms nepatiko žiemą prasiskverbusi drėgmė
Renata Čanovienė
VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos darbuotoja
„Botanikos sode augo du tinūtrai, tačiau šią žiemą jie sunyko. Vienu metu pro oranžerijos stogo plyšį ant jų pateko vanduo, tai augalams nepatiko.
Tinūtrams labai patinka šviesa ir šiluma. Namuose gėlę tinka pastatyti ant į pietus atgręžto lango palangės. Vasarą šį augalą reikėtų laikyti ne žemesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje, galima išnešti į lauką. Žiemą reikėtų laikyti ne žemesnėje kaip 10 laipsnių temperatūroje, saugoti šaknis, kad jos nesušaltų.
Pavasarį ir vasarą tinūtro nereikia perlaistyti, karštomis dienomis užtenka laistyti vieną kartą per savaitę. Augalui praradus lapus ir prieš susiformuojant naujiems ūgliams laistyti visai nereikia. Jei žemė per drėgna, augalas gali pradėti pūti.
Tinūtrą geriau reguliariai apipurkšti, tačiau gėlės žiedus nuo vandens reikėtų saugoti.
Šios gėlės tręšiamos vos susiformavus žiedams ir naujiems lapams. Tręšti reikia trąšomis, skirtomis kaktusams. Trąšas reikėtų dėti į gėlei laistyti skirtą vandenį. Tręšti reikia ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Tinūtrai dauginami auginiais, sėklomis ir atlankomis. Sėklos naudojamos tik šviežios, kitaip gali nesudygti. Sėti sėklas reikia į šiltą žemę.
Gėlė persodinama kiekvieną pavasarį. Žemė turi būti silpnai rūgšti ir puri. Galima naudoti kaktusams skirtą žemę, ją pamaišius su smėliu. Ant vazono dugno reikia pakloti drenažo sluoksnį. Persodintą augalą laistyti galima ne anksčiau kaip po savaitės.“
