Kompostavimą spartina saulės spinduliai
Kompostavimu vadinamas natūralus augalinių junginių irimo procesas, kurio metu sodo, daržo ir maisto gaminimo šiukšlės yra suskaidomos bei virsta organinėmis trąšomis įvairiems augalams. Tokiu būdu mažiau atliekų patenka į sąvartynus, taip pat yra stabdomas kenksmingų metano dujų išsiskyrimas bei tausojamas vanduo. Komposto pavidalu į dirvą grąžinamos augalų augimą skatinančios maistinės medžiagos, užtikrinamas dirvos purumas ir optimalus drėgmės substrate balansas. Tačiau išgauti juoduoju auksu dar vadinamą kompostą nėra taip paprasta, mat pirmiausia reikia pasirūpinti tinkama vieta kompostavimo dėžei įrengti.
Pavyzdžiui, kompostavimo dėžę geriausia statyti arba įrengti saulėtoje vietoje tam, kad medžiagų irimo procesas vyktų greičiau. Vietą, kurioje stovės komposto dėžė, tiesioginiai saulės spinduliai turėtų apšviesti ne mažiau nei keturias valandas per parą. Tačiau tokiu atveju nepamirškite reguliariai drėkinti komposto vandeniu, kad per daug neišdžiūtų. Nepaisant to, kompostuoti galima ir žiemos metu, kai lauke vyrauja minusinė oro temperatūra – išmesti maisto likučiai pradės irti vos tik įsivyraus šiltesni orai.
Komposto dėžė – ir sode, ir balkone
Vienas labiausiai paplitusių kompostavimo mitų yra tai, kad šis užsiėmimas yra skirtas tik nuosavą sodą ar daržą turintiems žmonėms. Kompostuoti galima ir tam skiriant mažiau vietos, tačiau svarbu, kad turima kompostavimo dėžė atitiktų konkretaus namų ūkio poreikius ir galėtų sutalpinti visas atliekas.
Pavyzdžiui, pavieniams asmenims ar nedidelei šeimai puikiai tiks balkone pastatoma kompostavimo dėžutė. Šiuo atveju ypač skatinamas antrinis daiktų panaudojimas, mat kompostavimo dėžę gali atstoti ir sena medinė skrynia su dangčiu, tamsaus plastiko daiktadėžė ar patvarūs kibirai su dangtyje išgręžtomis skylutėmis deguoniui ir dugne skysčiams nubėgti – tokiu atveju naudokite du vienas į kitą sudėtus kibirus arba daiktadėžes.
Pradedami kompostuoti dėžės dugną padenkite maždaug 5 cm storio dirvos sluoksniu arba šiaudais, galite naudoti ir įprastus laikraščių skutelius. Kadangi irimo procesas negali vykti be gyvų organizmų indėlio, internete arba vietinėje daržininkystės prekių parduotuvėje įsigykite sliekų ar kitų atliekas skaidančių kirminų bei reguliariai juos maitinkite maisto atliekomis. Prieš naudodami kompostą jį išsijokite, įsitikinkite, kad gyvi organizmai lieka kompostavimo dėžėje ir tręšimui naudosite tik suskaidytas medžiagas.
Kompostuodami sode ar darže, dėžę galite įrengti naudodami senus medinius padėklus, suspaustus šieno ar šiaudų ryšulius bei tinklelį. Ant žemės iš jų suformuokite norimo dydžio tvorelę kompostui ir pradėkite mesti lapus, nedideles šakas, žolę, daržovių ir vaisių likučius bei kitas atliekas. Šiuo atveju papildomai pasirūpinti šiukšles skaidančiais organizmais nereikia, mat jie pateks į kompostą natūraliai. Taip pat galite naudoti ir mineralinį kompostą, kuris pagreitina atliekų irimą ir praturtina mišinį reikiamomis medžiagomis.
Į komposto dėžę keliauja ne visos atliekos
Naudingu kompostu gali virsti ne visas namų ūkyje sugeneruojamas atliekų srautas, tačiau žinant reikalingiausią informaciją, galima ženkliai sumažinti į sąvartyną keliaujančių atliekų srautą. Drąsiai kompostuokite lapus, žolę, nedideles medžių ir krūmų šakeles, vaisių ir daržovių likučius, žieveles, įvairių grūdinių kultūrų maisto atliekas, kavos tirščius ir arbatos lapelius, prieskoninių žolelių atliekas.
Kuo daugiau ir įvairesnių atliekų kompostuosite, tuo naudingesnes trąšas išgausite, todėl į komposto dėžę galite mesti ir naminių gyvūnėlių – graužikų – šieno, lapų ar medžio drožlių paklotus, sauso gyvūnų pašaro likučius, iš rūbų džiovyklės išimamus pūkus bei šiukšles iš dulkių siurblio. Be to, kompostuoti galima ir senus alkoholinius gėrimus, ypač vyną ir alų, tačiau tai patariama daryti turint įrengtą lauko kompostavimo dėžę, mat nedidelės balkonų kompostavimo talpos itin greit užsipildys skysčiais.
Kompostui gaminti naudokite ir neblizgaus popieriaus likučius, laikraščio skiauteles, tualetinio popieriaus tūteles ar kartonines kiaušinių dėžutes, natūralių audinių skiautes, medžių spyglius, kankorėžius, riešutų kevalus, vaisių kaulelius, kukurūzų burbuoles ir kt. Visgi, perspėja „Lidl“, būkite pasiruošę juos išvysti dar bent keletą sezonų – jų irimo procesas žymiai lėtesnis.
Atliekų, kurių negalima kompostuoti, sąrašas kiek trumpesnis. Norėdami džiaugtis kokybišku kompostu į dėžę nemeskite naminių gyvūnėlių ekskrementų bei gyvulinės kilmės produktų, pavyzdžiui, mėsos, kaulų, žuvies bei visų pieno produktų.
Irdamos šios atliekos skleidžia nemalonų kvapą, kuris gali privilioti laukinius gyvūnus. Taip pat nemeskite cheminėmis medžiagomis apdorotų augalinės kilmės atliekų ar sergančių augalų likučių, mat tokiu būdu ne tik užteršite kompostą, bet ir rizikuojate ligas perduoti tręšiamiems augalams.
