Ir nuošliaužos
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi organizuoti seniūnijos.
Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsdamos pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos.
Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.
Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.
Kasmet
Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius sako, kad varvekliai, pavasarėjant orams, kasmet neramina gyventojus. Vieni pamiršta juos laiku nudaužyti, kiti jaučiasi nesaugiai, eidami pro namus, ant kurių kabo ir pusmetrį siekiantys smailūs ledo palašai.
„Daugiabučiuose šis klausimas mažiausiai aktualus. Varvekliai visgi dažniausiai susidaro ten, kur yra stogai su nuolydžiu. Senamiestis, individualūs namai, na, senos statybos namai, kaip „gorodoke“ – ten būna. Jei kažkas namus administruoja, atsakingas administratorius, jei yra gyventojų bendrija – bendrija ir turi rūpintis.
Kiekvieno pastato savininkas atsakingas, kad tie varvekliai nekeltų pavojaus praeiviams. Ir jei kažkas, neduok Dieve, atsitiks, kažkam varveklis užkris ar nukritęs apgadins automobilį, tai pastato savininkas neša visą atsakomybę už žalą“, – sako A. Krivičius.
Jis pridūrė, kad jei pastato savininkas pats negali nusidaužyti varveklių, gali kreiptis į seniūniją – ši gali už pakankamai kuklų mokestį išnuomoti bokštelį ir pagelbėti, jei varvekliai yra labai aukštai arba dėl kitų priežasčių pastato savininkui nepasiekiami.
Tiesa, seniūnas sakė, kad skambučių ir prašymų padėti su varvekliais sulaukia vos vieno kito.
