Kvartalą sutvarkė, bet pamiršo svarbų dalyką, dabar į kėdainiškių priekaištus moka ranka: „Jie per daug reikalauja“

Dėl J. Basanavičiaus g. 94-98 namų kvartalo ir šiukšlių tvarkymo jame „Rinkos aikštė“ skundų sulaukia jau ne pirmą kartą. Gyventojai guodžiasi, kad sutvarkius kvartalą, rodos, pamirštas vienas iš svarbesnių dalykų – įrengti požemines šiukšliadėžes, kurios ne tik yra ženkliai talpesnės nei antžeminiai konteineriai, bet ir atrodo gerokai tvarkingiau.

Dabar į redakciją paskambinęs kvartalo gyventojas neslėpė nusivylimo – savo laiku neįrengus požeminių konteinerių, dabar gyventojai vargsta kiemo centre praktiškai turėdami… šiukšlyną.

„Mes niekaip neprisibeldžiame ir nepriprašome, kad būtų įrengti požeminiai konteineriai arba bent jau padidintas esamų konteinerių skaičius.

Kvartale yra tik dvi konteinerių aikštelės, jomis naudojasi beveik 400 butų.

Nenuostabu, kad ten nuolatos šiukšlynas. Tenka ištisai skambinti į savivaldybę ir perspėti, kad ir vėl pas mus šiukšlių perteklius, prašyti, kad išvežtų.

Bet kodėl mes turime tą daryti? Juk mokesčius tai mokame, o tenka kažkokiu šiukšlių inspektoriumi dirbti. Mokesčiai mokami tam, kad gyventume šiukšlyne“, – piktinosi kėdainietis.

Jis pridūrė, kad metus laiko pro buto langus matant nuolat perkrautą šiukšlių aikštelę jam jau darosi nebemalonu toje vietoje gyventi.

Vyras taip pat pastebėjo, kad viena iš šiukšlių konteinerių aikštelių yra visai prie pat vaikų žaidimų aikštelės, kurioje esą vaikams taip pat visai nesinori būti. Mat, pasak gyventojo, vėjas labai dažnai šiukšles iš konteinerių išnešioja, o didelė jų dalis nusėda ne kur kitur, o ten, kur turėtų žaisti vaikai.

Atšilus orams baiminasi ir nemalonių kvapų, kurie dar labiau atbaidys bet kokį vaikų ir jų tėvų norą būti lauke.

Pro langus esą nuolat matantys šiukšlyną kėdainiečiai jau net nebesidžiaugia daugiabučių namų kvartalo renovacija.

Tuo tarpu valdininkai ragina užuot ieškojus kaltų pirmiausia pažiūrėti, kaip atliekomis jie atsikrato patys: ar tinkamai rūšiuoja, ar uždaro konteinerių dangčius, ar nemeta šiukšlių šalia konteinerio. Neretai šias priežastis pašalinus vaizdas atliekų surinkimo vietose kaipmat pagerėja./Eglės Kuktienės nuotr.

Deja, gyventojams savivaldybė guodžiančių žinių neturi – požeminės konteinerių aikštelės įrengti kvartale neplanuojama dėl to, kad to neleidžia požeminės komunikacijos. Ir nors tokios aikštelės įrengimas kainuoja solidžią sumą pinigų, valdininkai to, kaip priežasties neįrengti aikštelės, nenurodo.

„Pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės buvo įrengtos visose vietose, kuriose tą leido inžineriniai tinklai (dujų, elektros, vandentiekio) bei atstumas iki gyvenamųjų namų.

Pusiau požeminių aikštelių minėtame kvartale įrengti neplanuojama“, – sako savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis.

Jis taip pat informavo, kad vienos pusiau požeminės aikštelės kaina (įskaitant projektavimą ir įrengimą) siekia apie 18,5 tūkst. eurų.

Nepaisant to, kad daugiabučių namų gyventojai gana dažnai „savinasi“ tiek mišrių atliekų, tiek antrinių žaliavų konteinerius, iš tiesų visais mieste esančiais konteineriais gali naudotis ir visi žmonės.

Kadangi faktiškai nėra tokio dalyko, kaip namui ar kvartalui priklausantys konteineriai, gyventojų skundai, kad kvartale esančių konteinerių tiesiog per mažai, tarsi netenka prasmės. Suprask – jei perpildyti „savi“, galima šiukšles mesti į bet kurį kitą laisvesnį konteinerį.

„Bendro naudojimo konteineriai nėra konkrečiai priskirti daugiabučiams, todėl gyventojai gali naudotis visais bendro naudojimo konteineriais.

Minėtame kvartale yra įrengtos dvi antžeminės atliekų surinkimo aikštelės, kuriuose stovi 2 kub. m talpos konteineriai, – sako E. Grigaitis ir priduria, kad tiek konteinerių talpa, kiekis, tiek išvežimo dažnis gali būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į tai, ar atliekos rūšiuojamos ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje. – Minėtose atliekų surinkimo aikštelėse mišrios komunalinės atliekos surenkamos kiekvieną dieną, o pakuočių atliekų – kas dvi savaites“.

Prie J. Basanavičiaus g. 94-ojo namo yra 2 vnt. mišrių komunalinių, 1 vnt. plastiko pakuočių, 1 vnt. – popieriaus ir kartono pakuočių bei 1 vnt. – stiklo pakuočių atliekų konteineris.

Prie J. Basanavičiaus g. 100-ojo namo yra 2 vnt. mišrių komunalinių, 1 vnt. plastiko pakuočių, 1 vnt. – popieriaus ir kartono pakuočių, 1 vnt. – stiklo pakuočių ir 1 vnt. tekstilės atliekų konteineris“.

Tačiau yra ir gerų žinių – netoliese „probleminio“ kvartalo, kuriame požeminių konteinerių aikštelių įrengti negalima dėl požeminės miesto tinklų infrastruktūros, atsiras dar viena antžeminių konteinerių aikštelė.

Tiesa, gyventojai naujų antžeminių šiukšlių konteinerių aikštelių įrengimą neretai vertina skeptiškai – nes norima modernesnio ir tvarkingesnio atsikratymo šiukšlėmis modelio, tačiau akivaizdu, kad antžeminiai konteineriai iš miestų pasitrauks dar tikrai negreit.

„Kėdainių rajono savivaldybės administracija šiemet planuoja įrengti antžeminių konteinerių atliekų surinkimo aikštelę šalia J. Basanavičiaus g. 112-106 daugiabučių namų, užtikrinant 20 metrų atstumą nuo daugiabučių.

Minėta aikštele naudotis būtų patogu J. Basanavičiaus g. 106-ojo ir 112-ojo daugiabučių namų gyventojams.

Šioje atliekų surinkimo aikštelėje būtų įrengti 4 konteineriai: mišrių komunalinių atliekų bei plastiko, popieriaus ir stiklo pakuočių“, – sako Bendrojo skyriaus vedėjas.

Naujoje aikštelėje konteineriai bus įprasto – po 2 kub. m – tūrio, mišrios atliekos išvežamos būtų kiekvieną dieną.

Pašnekovas neslepia, kad savivaldybės administracija atliekų tvarkymo klausimu neretai patenka tarp girnų – iš vienos pusės spaudžia nepatenkinti gyventojai, o iš kitos – jų prašymus ignoruojantis Kauno RATC.

Maža to, daug reikalaujantys gyventojai neretai pamiršta tiek pat pareikalauti iš savęs – rūšiuoja vidutiniškai, atsainiai, patys apkrauna konteinerius specifinėmis, stambiagabaritėmis atliekomis.

„Didžiausios problemos prie daugiabučių namų yra pakuočių atliekų ir specifinių atliekų tvarkymas.

Pakuočių atliekų dažniausia persipildymo problema yra nesulankstytos popieriaus, kartono, nesuspaustos plastiko pakuočių atliekos, kurios užima žymiai didesnį konteinerio tūrį ir šis persipildo.

Taip pat patys gyventojai nesilaikydami grafikų prie bendro naudojimo konteinerių deda specifines atliekas ir taip sudaro nuolatos netvarkingos atliekų surinkimo aikštelės vaizdą, – sako E. Grigaitis ir priduria, kad čia dar ne viskas – kol vieni gyventojai guodžiasi, kad konteinerių aikštelių per mažai, kiti visomis jėgomis priešinasi, kad tik tokios aikštelės neatsidurtų prie jų namų. – Savivaldybės administracija dažnai susiduria su gyventojų priešiškumu, neigiamu nusistatymu dėl naujų aikštelių įrengimo šalia jų gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus aikštelių vietos yra keičiamos“.

Pašnekovo teigimu, Kėdainių rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi į Kauno RATC prašydama dažnesnio antrinių žaliavų konteinerių ištuštinimo, tačiau kol kas į administracijos prašymus nebuvo atsižvelgta.