Tokių prekių pasirinkimas išties platus. Tačiau ką daryti, jei norisi, kad toks namų interjerą pagyvinantis akcentas būtų ne tik gražus, bet ir unikalus – skirtas būtent tau, o kartu ir primintų, kad už jį išleisti pinigai suteikė džiaugsmo ne tik tau pačiam, bet ir tiems, kas jį gamino.
Tokia galimybė Kaišiadorių krašto žmonėms atsivėrė pradėjus čia veikti „Faustinos dirbtuvėms“, kuriose dirba likimo nuskriausti, psichinę negalią turintys žmonės.
Pagalbos ranką ištiesė mokykla
Trejus metus gyvuosiantis „Faustinos dirbtuvių“ projektas buvo pradėtas vykdyti pernai ir tapo dar 2014 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėtos vykdyti institucinės globos pertvarkos dalimi. Šios pertvarkos esmė – kad psichinę negalią turintys žmonės iš šimtus gyventojų turinčių institucijų būtų perkelti gyventi į grupinio gyvenimo namus, kuriose turėtų gyventi iki dešimties žmonių bei dieną turėtų įvairių veiklų ir būtų užimti. Šios funkcijos ėmėsi Kaišiadorių šventosios Faustinos mokykla-daugiafunkcis centras.
„Grupinio gyvenimo namai – tai vienas iš žingsnių, kaip integruoti psichinę negalią turinčius asmenis, kad jie galėtų gyventi bendruomenėje. Kitas žingsnis turėtų būti jų užimtumas. Mes nusprendėme įkurti socialines dirbtuves, kurioms skyrėme visas savo pastato aukštą“, – sako Kaišiadorių šventosios Faustinos mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Rūta Stankienė.
Dirba pagal savo galimybes
Socialinėms dirbtuvėms buvo nupirkta profesionalios įrangos: siuvimo mašinų, siuvinėjimo aparatas. Siuvykloje dirba dešimt protinę negalią turinčių žmonių. Septyni iš jų į dirbtuves mokykliniu autobusu atvežami iš Strėvininkų socialinės globos namų, o trys atvyksta iš tos pačios Faustinos mokyklos socialinės globos grupės.
„Visi „Faustinos dirbtuvių“ darbuotojai yra psichinę negalią turintys, vaistus vartojantys žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 23 iki 64 metų. Visiems jiems reikia socialinės priežiūros. „Faustinos dirbtuvėse“ jie praleidžia šešias valandas, iš kurių keturias skiria darbui.
Atvykę į dirbtuves jie pirmiausia atsigeria kavos, pabendrauja, o po to kimba į darbą. Vieni kerpa medžiagas, kiti siuva sėdmaišius, lovatieses, pagalvėles, treti – gaminius dekoruoja.
Po dviejų valandų jie papietauja ir vėl kimba į darbą. Jei kas pavargsta ar jam pasidaro bloga, gali liautis dirbti ir eiti pailsėti. Dėl to barnių ar priekaištų vienas kitam šiame darbo kolektyve nekyla. Kiekvienas dirba pagal galimybes“, – sako R. Stankienė.
Gaminių kokybė – nepriekaištinga
Bene pagrindiniai „Faustinos dirbtuvių“ gaminiai yra granulių pripildyti sėdmaišiai, kurių neįgalieji pagamino Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijai, kariniam daliniui ir privatiems užsakovams. Išskirtiniais užrašais dekoruojami dauguma „Faustinos dirbtuvių“ gaminių – sėdmaišiai, lovatiesės, pagalvėlės, nedidelės rankinės mobiliesiems telefonams ar siuvinėtos servetėlės. Klientų pageidavimu imamasi ir vienetinių dirbinių. Buvo pagamintas medžiaginis terasinis staliukas bei minkštas gultas šuniui.
„Medžiagas gaminiams mes įsigyjame Lietuvoje. Tiek medžiagų, tiek siūlų, tiek sėdmaišio užpildui naudojamų granulių mes negalime dideliais kiekiais įsigyti, tarkime, Kinijoje ar Lenkijoje, todėl mūsų gaminių kaina nėra mažesnė už tokių gaminių rinkos kainą. Tačiau mūsų gaminiai kokybiškesni palyginti, kad ir su kinietiškais.
Gauna konkrečiai jam pagamintą daiktą
Jei „Faustinos dirbtuvių“ gaminiai nėra pigesnis už rinkoje esančius analogiškus gaminius, kuo jie masina pirkėjus? R. Stankienės manymu, klientams daro įspūdį ne tik šių gaminių kokybė, bet ir jų išskirtinumas.
„Klientas gali apžiūrėti, tarkime, mūsų pagamintą sėdmaišį ir ne tik išsirinkti jo spalvą, bet pavyzdžiui paprašyti, kad būtų įpilta daugiau granulių į pagrindą ar atlošą, kad sėdėti būtų dar patogiau. Tai – tarsi vienetinis, tavo poreikius atitinkantis daiktas, kokio parduotuvėje nerasi. Be abejo, „Faustinos dirbtuvių“ gaminiai gali būti suasmeninti ant jų išsiuvinėjant norimą vardą, frazę, datą ar logotipą“, – sako direktorė.
Pasak R. Stankienės, daliai klientų imponuoja ir tai, kad įsigydami „Faustinos dirbtuvėse“ pagamintą prekę jie paremia kilnią idėją: „Atsiranda grįžtamasis ryšys. Pirkdamas „Faustinos dirbtuvių“ gaminį žmogus paremia socialinį verslą, o pats savo ruožtu gauna daiktą, kuris turi ir energetinį užtaisą“.
Klientų „Faustinos dirbtuvės“ susiranda gaminius reklamuodamos savo feisbuko profilyje bei naudodamiesi pačia patikimiausia reklama „iš lūpų į lūpas“.
„Imtis masinės gamybos negalime. Noriai ir kruopščiai dirbantys protinę negalę turintys žmonės greičiau pavargsta, todėl jų darbas nėra labai produktyvus. Mums daug svarbiau turėti nuolatinių užsakovų, tačiau pastaruoju metu išties sulaukiame nemažai klientų“, – sako R. Stankienė.
Į darbą kaip į šventę
„Faustinos dirbtuvių“ projektas yra finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Išsilaikyti rinkos sąlygomis be šio palaikymo būtų neįmanoma, nes socialinės įmonės konkuruoti su pelno siekiančiomis įmonėmis rinkos sąlygomis šansų neturi.
Tačiau, R. Stankienės teigimu, galima įžvelgti ir tam tikrą „Faustinos dirbtuvių“ ekonominę prasmę. Protinę negalią turintys žmonės yra tokie patys kaip ir visi, jie neleidžia laiko tuščiai, o pagal savo išgales dirba ir dalyvauja ekonominiame gyvenime. Juk ir jiems reikia eiti į parduotuvę ar kirpyklą. Uždirbti pinigai patenka į projektui skirtą sąskaitą ir yra paskirstomi „Faustinos dirbtuvių“ reikmėms, dirbančiųjų edukacijai ar ekskursijoms, dalis išmokama kaip premijos.
„Nors tos premijos nėra didelės – vos 38 eurai per mėnesį neįgalieji jais džiaugiasi. Pinigų generavimas savo darbu bet kuriam žmogui suteikia pasitenkinimą. Ne išimtis ir protinę negalią turintys žmonės. Jie nelinkę tinginiauti, jie nori dirbti ir dirbdami jaučia prasmę savo gyvenime“, – sako Kaišiadorių šventosios Faustinos mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė.
Kaip ir kiekvienoje socialinėje įmonėje, taip ir „Faustinos dirbtuvėse“ komercinė veikla tik padeda siekti socialinio tikslo – neįgaliųjų užimtumo, susitelkimo vykdant bendras užduotis, prasmingo laiko praleidimo.
„Į darbą „Faustinos dirbtuvėse“ protinę negalią turintys žmonės vyksta kaip į šventę. Čia jie jaučiasi reikalingi, vienas kitą palaiko, džiaugiasi vienas kito pasiekimais. Jie nori priklausyti tam socialiniam burbului, tai teikia jiems pasitenkinimą. Čia neįgalieji ne tik dirba, bet ir turi progą pabendrauti, švenčia ir savo gimtadienius. Ne vienas iš jų užsiminė, kad čia norėtų ne tik dirbti, bet ir gyventi“, – sako R. Stankienė.
Projektas teikia visokeriopą naudą
„Faustinos dirbtuvėms“ atsirasti padėjęs projektas baigsis 2023 metais. O kas bus toliau?
Pasak R. Stankienės, tokių projektų pagalba būtų galima Lietuvoje paruošti kuo daugiau panašių socialinių įmonių, kurioms sustiprėjus jų veikla būtų finansuojama iš pačios įmonės generuojamų lėšų jau tik su daline valstybės ar savivaldybių finansine pagalba. Tokiu būdu patys neįgalieji savo darbu galėtų prisidėti prie jų socialinių reikmių tenkinimo.
„Tai, kad Lietuvoje ši problema yra pripažįstama, tačiau per mažai daroma, kad ji būtų išspręsta, pabrėžiama ir 2020 metais Europos Komisija išleistoje lyginamoje socialinių įmonių ir jų ekosistemos analizėje. Mes turėtume remtis Airijos, Italijos, Jungtinės Karalystės pavyzdžiais, kur socialinės įmonės turi gilias tradicijas ir sulaukia visuomenės paramos. Lietuvoje tokių tradicijų nėra, tačiau aš viliuosi, kad „Faustinos dirbtuvės“ išliks ir pasibaigus projekto terminui, nes tai teikia visokeriopą naudą tiek protinę negalią turintiems žmonėms, tiek jais pasirūpinti turinčioms institucijoms, tiek ir pačiai visuomenei“, – sako R. Stankienė.
