Ar įmanoma ką nors padaryti, kad už šildymą mokėtume mažiau? Taip – pravers keli patarimai

„Kiekvienas pastatas ir jo konstrukcija yra skirtingi, tad kiekvienu atveju tikrai naudingą patarimą galima pateikti tik įvertinus konkrečią situaciją. Tačiau yra keletas pagrindinių namų apšiltinimo principų, kurių rekomenduojama laikytis visada. Priešingu atveju, galite ne tik nesutaupyti, bet patirti dar didesnių išlaidų“, – sako „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje Marius Kačinauskas.

Sprendžiant klausimą, kaip taupyti šilumą, svarbu žinoti, kur patiriame didžiausius jos nuotolius. Individualiuose namuose, jei neįrengta šilumą taupanti rekuperacijos sistema, didžiausi šilumos nuostoliai paprastai būna per vėdinimo sistemas ir siekia net iki 35 proc. Dar apie 15 proc. šilumos išeina per sienas, 15 proc. sunaudojama karšto vandens ruošimui, panašiai tiek pat netenkame per langus ir duris, apie 13 proc. per stogą ir dar 7 proc. – per grindis.

„Žinoma, priklausomai nuo namo konstrukcijos ir įrengimo, šilumos nuotoliai vien per langus gali siekti 50 proc. Tiek pat galima netekti ir per blogai arba visai neapšiltintą stogą. Kartais netikėtai padidėję šilumos nuostoliai gali reikšti, jog jūsų stogo ar sienų izoliacinėje medžiagoje apsigyveno kiaunės ar kiti žvėreliai ir ji nebėra vientisa, bet tai atskleisti dažnai gali tik tikrinimas termovizoriumi. Tačiau, tai jau išimtys. Jei namo šiltinimo sistemoje nėra akivaizdžių spragų, norint ją dar labiau pagerinti svarbu žinoti kelis svarbius momentus“, – pasakoja M. Kačinauskas.

Jei tik įmanoma, venkite šiltinti būstą iš vidaus. Pastatai šiltinami iš lauko pusės ne norint išsaugoti kuo didesnes erdves viduje, bet dėl „rasos taško“ susidarymo vietos. Kiekvienoje sienoje, kurią iš lauko veikia minusinė, o iš vidaus – teigiama temperatūra, yra vieta, kur ji siekia nulį. Šioje vietoje kaupiasi drėgmė. Šis taškas turi būti kuo arčiau lauko, idealu, kad nepasiektų namo sienos. Priklausomai nuo temperatūrų skirtumo šis taškas šiek tiek „vaikšto“ ir, staiga atšalus, susikaupusi drėgmė gali suledėti ir pradėti ardyti pastato konstrukcijas. Šiltinant sienas iš vidaus, „rasos taškas“ persikels prie vidinės sienos dalies ir geriausiu atveju turėsite tik drėgmės ir pelėsio problemas.

Greičiausiai esate pastebėję, jog vėjuotą dieną lauke atrodo šalčiau, nei esant tokiai pat temperatūrai, bet be vėjo. Namas „jaučia“ tą patį, ką ir žmogus, tad šiltinimo sluoksnius reikia „aprengti“ vėjo izoliacijos sluoksniu, kad šiluma nebūtų greitai pašalinama iš jo. Žinoma, galima rinktis šilumos izoliaciją, kuri yra atspari vėjo poveikiui be papildomų priemonių.

Nors atrodo logiška, jog kuo storesnis šilumos izoliacijos sluoksnis, tuo mažesni šilumos nuotoliai, taip būna ne visada. Labai storame izoliacijos sluoksnyje gali susidaryti mikrokonvekcija, kai vidiniame izoliacijos sluoksnyje šiltas oras juda aukštyn, o išoriniame sluoksnyje šaltesnis oras juda žemyn. Tad įrengiant storą apšiltinimo sluoksnį, reikia įrengti papildomus oro srauto judėjimo barjerus arba naudoti itin tankias šiltinimo medžiagas, kurios neleidžia orui judėti.

Geriausią apšiltinimo rezultatą pasieksite jei šiltinimas bus viensluoksnis ir iš tos pačios medžiagos. Priešingu atveju, tarp izoliacijos sluoksnių gali susidaryti tarpai, kurie gerokai sumažins apšiltinimo efektyvumą.

Nors galvojant apie šilumos nuostolius dažniausiai žvalgomasi kaip apšiltinti namo išorę, kai ką galima nuveikti ir viduje. Jei jūsų karšto vandens vamzdžiai neapšiltinti, per juos netenkate tikrai daug šilumos, kurios reikia karštam vandeniui ruošti.

„Kylant praktiškai visos energijos kainoms šildymo brangimo tikrai neišvengsite. Tačiau tinkamai apšiltinę būstą galite gerokai sumažinti išlaidas šildymui ir tuo džiaugtis ne vieną sezoną“, – sako M. Kačinauskas.