Vainikui naudojau apatinę eglutės dalį. Kai jau matysiu, kad vainikas tikrai morališkai pasenęs, tada gyvinsiu papildydama gyvų šakų. O jau kai bus galutinai nusenęs ir nebepavyks pagerinti jo išvaizdos, nuimsiu visas dekoracijas ir vainiką tinkamai pašalinsiu (tam skirtame konteineryje).
Kaip gaminau savo vainiką?
Pirma su metalo žnyplėmis nukirpau visas šakas, nes kitaip nežinau, kaip būčiau jas nuėmusi. Tada visas šakas dėjau pynės principu, kaskart apvyniodama storu siūlu (vainikas be karkaso).
Nupynusi norimo ilgio pynę abu galus sujungiau tuo pačiu siūlu, kuriuo darydama pynę tvirtinau šakeles.
Vainiko storį koreguoti galima pinant, kitaip teks pridėti šakų atskirai, ir tada jau jas tvirtinti karštais klijais (mano vainikas be klijų ir karkaso). Sujungus abu galus turime gražų vainiką, kurį lieka papuošti. Papuošimams naudojau senus eglutės žaisliukus, snaiges su blizgučiais ir kitokias senas dekoracijas.
Tinka bet kas
Vainikui gaminti galite naudoti viską, kas jums atrodo gražu, ir visai nebūtina pirkti ar gamintis karkaso. Papuošimams puikiai pasitarnaus seni kalėdiniai žaisliukai, kurie jau nebesipuikuoja ant eglutės. Tam puikiai tiks ir kankorėžiai, gražiausi, turbūt, pušies, nes jiems išsiskleidus galima nudažyti norima spalva.
Mano atveju buvo naudojama balta matinė spalva. Jeigu pirmąsyk rinkote kankorėžius, jie buvo gražūs išsiskleidę, o grįžus namo susiskleidė, padėkite juos sausoje šiltoje vietoje (tam puikiai tiks radiatorius). Lygiai tas pats, jei vaikštote miške ir matote tik mažus susitraukusius kankorėžius, tai čiupkite juos. Jie puikiai išsiskleis gavę šilumos.
Iš ko pasigaminti karkasą, jei jo norisi?
Vainiko karkasą galite pasigaminti iš faneros, apsibrėžę storo žiedo formą – išpjauti galite naudodami grąžtą ir siaurapjūklį. Vainiko karkasui puikiai pasitarnaus seni nebenaudojami žurnalai, susukus juos lapas po lapo, tvirtindami lipnia juosta ar virve taip pat galite formuoti vainiko pagrindą tokio pločio ir dydžio, kokio norisi.
Tinka ir sena vielinė drabužių pakaba. Minkštos (lanksčios) įvairios šakos, rastos miške, arba genint savo kiemo krūmus. Galbūt išsaugojote tas šakeles, jos puikiai tiks vainiko pagrindui.
Sena ir, galbūt, sutrūkusi vandens žarna taip pat puikiai tiks vainiko pagrindui. (Juk jos niekas nematys, nes bus paslėpta po dekoru!). Vaikiško dviratuko (nebenaudojamo ir nebetaisomo) padanga. Išėmus „špykius“ stipinus, net ir padangėlę nuėmus, liks puikus metalinis, tvirtas karkasas vainikui.
Ką pasirinkti vainikui, jei neturiu senos eglutės?
Galima rinktis iš gyvų augalų arba daiktų. Renkantis augalus, gražiausi dekorai pavyksta naudojant eglę (kėnis ir baltoji laikosi ilgiau nei paprastoji), tujas, pušis (pušis tinka bet kokia).
Be to, galite šias visas augalų šakeles panaudoti vienoje kompozicijoje. Naudojant daiktus, visai įdomiai atrodo vainikas iš apvalių kalėdinių žaisliukų, iš dovanų kaspinėlių, kankorėžių. Iš siūlų galite pasigaminti bumbulų ir karštais klijais suklijuoti ant pagrindo.
Vainikai naudojant vielinę pakabą
Vielinę pakabą, panaudoję reples, išardykite, atsukę vielą ją ištiesinkite. Žaisliukus ant šios vielos galite tiesiog suverti, jeigu žaisliukų pakabinimo laikiklis nesilaiko tvirtai, iš pradžių jį pritvirtinkite klijais. Geriausi klijai tokiu atveju yra karštieji, jeigu neturite klijų šautuvo, tada galite naudoti universaliuosius klijus.
Autorė Edita Gricienė – grupės feisbukė „Prieš ir Po“ ir tinklaraščio „Prieš ir po“ kūrėja.
