„Šiandien, iškritus pirmajam sniegui, aš nedengiau nieko. Kaip matote, mano augalai vazonuose, daugelis jų tik pirmamečiai, bet puikiai jaučiasi esant tokiai temperatūrai ir lengvam sniegui. Kai oro temperatūra nukris žemiau nei -5, t. y. laikysis tokia ir dieną, ir naktį, dengsiu. Uždengę anksčiau, nei nukris temperatūra, rizikuojate, kad augalas po dangomis sušus. O tai lygiai tokia pati mirtis, kaip ir sušalus“, – socialiniame tinkle komentavo Sandra.
Taip pat ji pasidalijo patirtimi, kuriuos augalus ruošiasi dengti ir kuo. Pirmiausia, lepesnes rožes (t. y. tas, kurios skirtos IV–V–VI zonoms. Jei auginate II–III zonos rožes, jų dengti tikrai nereikia, nebent papildomai ant skiepo vietos užpilkite žemių. Vis tik skiepas po žeme turi likti 7–10 cm, tada net po labai šaltos žiemos kitąmet pražys rožė, o ne erškėtrožė.)
„Dengsiu visus pirmamečius augalus (pirmametis augalas – tas, kuris dar nepraleido nė vienos žiemos) papildomu žemės sluoksniu, pavasarį prakapstysiu. Bijūnų, sodintų rudenį, nedengsiu visai. Jie nelepūs. Nedengsiu ir medėjančių bijūnų, nei ITOH bijūnų.
Nereikia dengti nei veigėlių, nei lanksvų, nei alyvų ar budlėjų, nei daugiamečių tradicinių gėlių, nei viksvinių ar smilginių augalų (išskyrus kordaterijas). Nereikia dengti rododendrų, nes jie nelepūs, japonines azalijas vertėtų pridengti temperatūrai nukritus iki -15. Kaip ir pierius. Būtinai dengsiu didžialapes hortenzijas, skaičiau, kad ir jaunoms ąžuolialapėms, kalninėms hortenzijoms pradžioje dengimo reikia.
Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos, anot Sandros, savo burbulais tegul žavi irgi neapdengtos.
Augalai blogai žiemoja, jei sausą žiemą jiems pritrūksta drėgmės. Atkreipkite dėmesį į patarimus, kaip rudenį sodinti augalus. Pamerkite augalų šaknis į vandenį parai, paskui iškaskite duobę, pripilkite vandens. Rudenį lietaus pakanka, tačiau šaknų mirkymas ir papildomas laistymas leidžia augalui per šaknis pasiimti kaip galima daugiau drėgmės lengvesniam peržiemojimui.
Kai augalo šaknys pilnos drėgmės, šaltis sukausto šaknis, vanduo, esantis šaknyse, užšąla, o, pavasarį atšilus, jis lengvai ima toliau cirkuliuoti po šaknyną. Sauso augalo šaknynas sutrūkinėja, drėgmės likučiai ledo pavidalu pavasarį išdrasko šaknyną. Ir atrodo, jūs dengėte augalą pagal visas taisykles, o augalas pavasarį negyvas...
Taip dažnai nutinka tujoms, kurios žiemą žaliavo, o pavasarį nurudavo. Kodėl? Juk, atrodo, tujos nelepios. Atsakymas: žiemą tujų šaknims pritrūko vandens.
Didelis vandens perteklius taip pat neigiamai veikia augalą. Taip pernai esu praradusi gal 40 viendienių, auginamų vazonuose. Ir nors buvo dengiamos, neatkreipiau dėmesio, kad pastačiau į dėžę, kuri nelaidi vandeniui. Mano viendienių šaknys tiesiog paskendo. Tad jei jūsų teritorija dažnai užliejama, drėgna, su papildomu laistymu reikia atsargiai“, – komentavo gėlių augintoja.
Kuo dengti augalus, atėjus laikui? Pirmiausia, pataria pašnekovė, medžių lapais. Vaismedžių lapai netinka, nes ten daug ligų ir kenkėjų. Lapai puikiai apsaugo lepesnes veisles, leidžia orui cirkuliuoti tarp augalo šakelių.
„Aš labai mėgstu augalus dengti balta agroplėvele. Pavasarį ją naudoju apsaugodama augalus nuo pirmųjų šalnų. Agroplėvelė praleidžia drėgmę, bet puikiai sukuria „kailinukus“ augalams.
Stengiuosi dengti taip, kad plėvelė nesiliestų su augalo šakelėmis, padarau karkasą, pamėtau pagaliukų, o ant jų – lyg palapinė. Esu skaičiusi žurnaluose, kad anksčiau ant lepesnių augalų uždėdavo kibirus ar dėžes.
Nebandžiusi, negaliu komentuoti. Šiais metais su dėžėmis bandysiu dengti didžialapes hortenzijas, žiūrėsiu, ar pasitvirtins toks dengimo būdas.
Dar vienas variantas – dengti aglišakiais. Sena, gera priemonė, deja, miestiečiams ji nepasiekiama, laužyti eglės šakų negalima.
Ir jei dar kas turite augalų vazonuose, neišgyvenkite, laikykitės tų pačių taisyklių, tiesiog apdenkite balta agroplėvele ir sausą žiemą papildomai laistykite, kad vazonuose žemė neperdžiūtų.
Medelynuose niekas augalų neneša į jokius šiltnamius, tikrai nieko baisaus jūsų augalams nenutiks“, – ramino pašnekovė.
