Dainavos gyvenamasis rajonas buvo suformuotas sovietmečiu.
Einant laikui didesnė dalis kiemų infrastruktūros sunyko. Aktyvūs Dainavos gyvenamajame rajone užaugę kauniečiai norėtų atkurti jaukias erdves.
Tam lėšų galima gauti iš įvairių šaltinių.
Norėtų daugiau bendrauti
V.Krėvės prospekte esantys 62, 66, 72 ir 74 numeriais pažymėti daugiabučiai turi bendrą didelį kiemą. Arčiau namų auga medžiai, o kiemo centre yra gana apleista krepšinio aikštelė.
Tačiau kieme nėra nė vieno suolo, ant kurio galėtų pailsėti vyresni žmonės ar motinos su vaikais.
Šiame penkiaaukštyje gyvenanti Austėja Bliumkytė-Padgurskienė pasakojo, kad savo vaikams skaitydavo pasakas. Kartą pagalvojo, kad jų galėtų paklausyti ir kaimynų vaikai.
Taip atsirado tradicija kartą per savaitę lauke prie namo mažyliams skaityti knygas. Prie moters prisijungė ir kaimynė.
„Kalbantis su kaimynais paaiškėjo, kad jie nori daugiau bendrauti, bet susiburti ir pasėdėti nėra kur, nes buvę suolai sulūžo“, – pasakojo A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Pageidavimų buvo įvairių
Aktyvi moteris socialiniame tinkle įkūrė visuomeninę grupę „Dainavos kiemas“ ir ėmė kviesti savo ir aplinkinių namų gyventojus į susitikimus.
„Iš pradžių tai vyko nuotoliniu būdu, nes gyvenome griežto karantino sąlygomis. Vėliau pradėjome susitikinėti kieme. Gyventojų klausiau, ko jie norėtų, kad gyventi būtų smagiau“, – pasakojo A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Vieni kaimynai norėjo, kad būtų atnaujinta krepšinio aikštelė. Kiti pageidavo daugiau vietų automobiliams. Bet dauguma palaikė idėją, kad reikia vietos susibūrimams, ir tą zoną nusprendė pavadinti Ramybės oaze.
Naujovės visai nekainuos
Kaunui ruošiantis 2022-aisiais tapti Europos kultūros sostine vykdoma bendruomenių programa „Fluxus Labas! Kiemas“.
Pasinaudojus ja galima gauti lėšų daugiabučių kiemams pagražinti. Dainavos kiemo grupės įkūrėja ir kreipėsi paramos.
„Mums buvo skirta pinigų kraštovaizdžio architektui pasamdyti. Šios srities specialistas Linas Ūsas susitiko su gyventojais. Buvo išgryninta idėja, kad už krepšinio aikštelės, kur dabar žaliuoja veja, turi atsirasti suolų ir daugiau įvairių augalų. Visa tai gyventojams nieko nekainuos“, – džiaugėsi A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Tvoros kieme nestatys
Jaunos kaimynės idėją palaiko ir vyresni kauniečiai. V.Krėvės prospekto 72-ojo daugiabučio gyventojas Rimantas Stulgaitis čia gyvena visą gyvenimą.
„Atsimenu, kad kieme buvo suolų, vaikų žaidimo aikštelė, bet ten karaliaudavo girtuokliai, todėl viskas buvo sunaikinta. Jei nauji suolai ir augalai vėl atsiras, su asocialiais žmonėmis kovosime, jiems vietos nebeužleisime“, – kalbėjo vyras.
Daugiabučio gyventojai jau ėmėsi sklypo formavimo reikalų.
„Kai sklypas bus suformuotas, nuo gatvės namą užtversime tvora, bet bendrame kieme jos nestatysime, kad jis ir toliau būtų visiems prieinamas“, – sakė R.Stulgaitis.
Daugiabučių gyventojai dar turi surinkti daugiau kaip pusės butų atstovų parašus, patvirtinančius, kad naujovės savo kieme nori, ir juos pateikti Kauno savivaldybei.
Domisi įvairiais finansavimo šaltiniais
Violeta Baltutienė
Dainavos seniūnijos seniūnė
„Jei gyventojai susiformuoja daugiabučio kiemo sklypą, parengia techninį norimų atlikti darbų projektą ir juos atlieka, savivaldybė finansuoja iki pusės šių išlaidų sumos.
Šiais metais savivaldybė prisideda ir prie elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo daugiabučių kiemuose. Jei gyventojai ne tik tvarko savo kiemą, bet tuo pat metu ir atlieka namo atnaujinimo darbus, finansavimas būna keliais procentais didesnis.
Domėjimąsi „Svajonių kiemo“ programa paskatino ir tai, kad jei keli daugiabučiai naudojasi vienu dideliu kiemu, jame iškyla nauji namai. Senbuviai nori turėti daugiau erdvės.
Daugiabučių aplinkos gražinimas iš bendruomenių programos „Fluxus Labas! Kiemas“ – dar labai naujas.
Iš pradžių žmonės buvo nusiteikę skeptiškai, bet dabar vis aktyviau palaiko idėją kieme turėti susibūrimo ir poilsio vietą.“
