Helovino šventė Lietuvoje vis labiau populiarėja. Tuo įsitikino pakaunėje, Sergeičikų kaime, parką, kuriame džiugina šviečiantys moliūgai ir šiurpina pamėklės, įkūrę Eglė ir Artūras Linauskai.
Pora kurį laiką gyveno Kanadoje ir iš ten parsivežė idėjų, kurias įgyvendino patys, padedami tik giminaičių ir bičiulių. Kad jų parkas taps toks lankomas, nesitikėjo net patys Helovino gerbėjai.
Įkvėpė Kanados pavyzdys
Ekonomikos studijas baigusi E.Linauskienė pasakojo, kad drauge su vyru 8 metus gyveno Kanadoje. Jau tuo metu moteris svajojo įkurti vaikų pramogoms skirtą parką. Kai grįžo į gimtinę, jos tėvo žemė Sergeičikų kaime stovėjo apleista ir nedirbama.
„Prieš metus laukas dar buvo purvina molynė. Nusprendėme, kad lauką ir greta esantį mišką reikia panaudoti. Labai daug dirbome, bet šių metų rudenį žmones jau galėjome pakviesti į Helovino parką“, – pasakojo E.Linauskienė.
Moteris sakė, kad Kanadoje Helovinas yra tokia pat svarbi ir visų laukiama bei švenčiama šventė kaip ir Kalėdos.
„Jos metu vaikai ir suaugusieji ne tik gąsdinami, bet ir linksminami, dalijami saldumynai. Tokias pat pramogas norėjome sukurti ir mes“, – kalbėjo moteris.
Užaugino šimtus moliūgų
Pro vartus patekus į parko teritoriją pasitinka daugybė į medines lentynas sudėtų ar tiesiog darže dar pūpsančių moliūgų, kuriuos E. ir A.Linauskai užaugino patys. Čia pat yra ir labirintas, sukurtas neaukštų kukurūzų lauke.
Greta moliūgų ir kukurūzų pastatytos dirbančios moters ar dviračiu važiuojančių žmonių figūros, plevėsuoja juodos pamėklės, ant medinio dangčio pritvirtinti griaučiai, šiurpina gyvūnėlių kapinės, nepaklusniųjų laukia elektros kėdė.
Taip pat stovi juoda plėvele aptrauktas nedidelis pastatas. Įlindus į vidų iš paveikslo surinka vilkolakis, į plaukus bando įsivelti milžiniškas voras, suskambus raudonam laidiniam telefonui tamsoje suliepsnoja žvakės. Už neva kruvinų užuolaidų yra palata su girgždančia vaikštyne, ligonių lovomis ir smarve.
„Kad būtų įtikinamiau, padėjome tikras jaučio kepenis, nuo kurių ir sklinda nelabai malonus kvapas“, – atskleidė E.Linauskienė.
Vaiduokliais tampa giminės
Dar didesni netikėtumai laukia pro kitus vartus patekus į mišką. Tarp medžių guli karstas su nuotaka, pasukęs taku staiga pamatai pulką baltų pamėklių. Einant galima atsitrenkti į didžiulius tikrus gyvulių kaulus, kybančius ant medžių šakų, ar patekti į iš eglišakių pastatytą koridorių.
Savaitgaliais čia vykdavo tikrai šiurpūs dalykai. Pamėklėmis persirengę animatoriai gąsdinol lankytojus netikėtai pasirodydami tarp dirbtinių pabaisų ar trankydami į eglišakių labirinte pastatytas metalines plokštes.
Kadangi viskas vyksta tamsoje, nuo tokių netikėtumų iš kojų išvirsta net šalčiausių nervų vyrai, kurie vėliau iš savo išgąsčio juokiasi.
Įdomiausia tai, kad viskas parke padaryta pačių jo kūrėjų rankomis iš nebereikalingų daiktų – plastiko maišų, agroplėvelės, nukirstų medžių šakų, senų drabužių ir namų apyvokos daiktų.
Animatoriai taip pat nėra profesionalūs aktoriai. „Tai – mūsų giminės ir draugai. Savaitgaliais jie susirenka, persirengia ir kas kaip sugalvojo – taip stengiasi gąsdinti ir linksminti lankytojus. Įdomu tai, kad žmonės vėliau klausia, kaip rasti tuos artistus, nes norėtų pakviesti juos į savo vakarėlius“, – šypsojosi E.Linauskienė.
Burtai greitai baigsis
Pakaunėje esančio Helovino parko įkūrėjai ir patys nesitikėjo, kad jų idėja nepaprastai išpopuliarės.
Vieną spalio savaitgalį iki Sergeičikų kaimo buvo nusidriekusi kilometro ilgio automobilių virtinė, norėdami patekti į parką žmonės laukė po dvi valandas, bet vėliau tvirtino, kad tai vertėjo daryti.
Bilietų į parką jau nebėra ir visi pamėkliški burtai baigsis sulig spalio 31-osios naktimi.
