Parduotuvių lentynose gausu įvairiausių valymo priemonių, nuo agresyvių cheminių valiklių iki saugių ir aplinkai draugiškų priemonių, tačiau, vis dėlto, kartais atsigręžiame į, kaip manome, natūralesnę priemonę – valgomąją sodą, arba natrio hidrokarbonatą, kurį dar galima rasti kepimo milteliuose, milteliniuose gesintuvuose ir t. t.
Taip pat soda naudojama kaip abrazyvas (kietos, kristalinės, smulkiagrūdės medžiagos, naudojamos paviršių šlifavimui, poliravimui), kuris padeda nušveisti paviršius, o būtent į tai prieš valant nešvarumus ir reikėtų atkreipti dėmesį.
Jeigu tinkamai neįvertinsite sodos abrazyvinių savybių, valymo rezultatai gali ne tiek džiuginti, kiek nuvilti.
Kas nutinka subraižius paviršių?
„Subraižytas paviršius ne tik išoriškai atrodo mažiau patrauklus ar praranda blizgesį, atsiranda subraižymo žymių, tačiau ir turi kitą pasekmę, apie kurią susimąstome rečiau. Subraižytas paviršius tampa pažeidžiamesnis išoriniams veiksniams, cheminėms medžiagoms bei nešvarumams. Ypač svarbu nepamiršti, kad atsiradę subraižymai – puiki terpė pradėti kauptis nešvarumams, kurie gerokai lengviau prisitviritina prie pažeisto paviršiaus, o dėl to valymo procesą turėsite atlikti kur kas dažniau“, – komentavo „Bio Circle Balticum“ chemikė-technologė R.Balčytytė.
Abrazyvo poveikį paviršiams iliustruokime bandymu
Švarią aliuminio plokštelę patrinkime su sodos pasta. Net ir po švelnaus patrynimo plika akimi matomi plokštelės paviršiaus pažeidimai – paviršiaus blizgesio dingimas, atsiradusios subraižymo žymės. Visa tai lems, kad pažeistoje aliuminio plokštelės vietoje lengviau kaupsis nešvarumai, ji bus jautresnė cheminėms medžiagoms ir aplinkos poveikiui.
Abrazyvui jautrūs paviršiai
Norėdami išsaugoti daiktų ar paviršių ilgaamžiškumą, stenkitės vengti valyti jautrius paviršius.
Pavyzdžiui:
- Kaitlentės paviršius yra jautrus subraižymams, todėl jos valymas ne tik aštria kempinėle, bet ir sodos pasta yra itin rizikingas. Bet koks aštresnių priemonių panaudojimas turės įtakos kaitlentės paviršiui ir jos ilgaamžiškumui.
- Sidabro ar aukso dirbiniai valomi soda įgaus įbrėžimų žymių. Auksas yra labai minkštas metalas, tad jį valydami venkite priemonių su abrazyvu. Dažnai su soda valomas sidabras pradės gerokai greičiau oksiduotis (juoduoti).
- Akmeniniai paviršiai, tokie kaip mamuras ar kvarcas, taip pat yra jautrūs sodoje esančioms aštrioms dalelėms. Tokie paviršiai valomi soda ilgainiui taps jautrūs aplinkos poveikiui.
- Medinių, o ypač lakuotų baldų, ploną viršutinį sluoksnį bei laką galima itin lengvai pažeisti šveičiant baldo paviršių su soda.
- Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį valant aliuminius puodus ar įrankius. Soda oksiduoja aliuminį, todėl užtepus sodos gali pasikeisti aliuminio spalva. Reikėtų vengti sodos arba valyti itin greitai.
- Stiklo valymas su soda ar aštria kempinėle ilgainiui pridarys akivaizdžiai matomų subraižymų, todėl esant galimybei venkite tokių priemonių.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad soda yra nepakeičiama priemonė, tačiau derėtų atsakingai įvertinti valomą paviršių bei priemonę, kurią naudosite.
Kas nutinka sumaišius sodą ir actą?
Dar vienas valgomios sodos panaudojimo būdas – sumaišyti ją su actu.
Daugelį žavi ši cheminė reakcija, kurios metu prasideda smarkus burbuliavimas, tačiau pažvelkime į tai kiek įdėmiau.
Actas – rūgštis, o soda – šarmas, sumaišę juos pamatysime burbuliuojančią reakciją ir gausime druską (natrio acetatą), vandenį ir anglies dioksidą.
NaHCO3 (soda) + CH3COOH (acto rūgštis) → CH3COONa (natrio acetatas) + H2O (vanduo) + CO2 (anglies dioksidas).
Manydami, kad sumaišę sodą ir actą gausime veiksmingesnę valymo priemonę, galime suklysti, mat pasibaigus putojimui gausite vandenį ir druską. Visas šios reakcijos efektyvumas ir slypi burbuliavime.
Vos tik baigiasi putojimo reakcija, turime suprasti, kad ji daugiau nepasikartos nebent įdėsite daugiau sodos ir įpilsite acto. Todėl geriau šiuos du elementus naudoti atskirai, o ne maišyti butelyje ar indelyje ir naudoti kaip mišinį.
Pirma užberkite / užtepkite sodos, tik poto užpilkite ar užpurkškite acto, kad įvyktų reakcija ir maksimaliai išnaudotumėte šios priemonės savybes.
Nors valgomąją sodą galima naudoti ne vienoje situacijoje, tačiau kai kur ji gali ir pakenkti, todėl prieš valydami paviršių įvertinkite, ar būtent tokių savybių jums reikia ir pagalvokite apie galimas pasekmes.
Šiuo metu rinkoje esama priemonių, kurios gali nuvalyti įvairius, net ir įsisenėjusius nešvarumus, paviršių nešveičiant, apsaugant juos bei sukeliant kuo mažesnį poveikį gamtai.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su UAB Bio Circle Balticum.
