Dovanojo draugė
Poniai Elvyrai pomidoro daigus dovanojo draugė – buvo visiškai neaišku, kas iš jų išaugs ir koks bus derlius.
„Bendradarbė padovanojo daigų, o kokių – mes nežinome. Žinome, kad buvo rusiška sėkla. Visokių ji augino – ir raudonų, ir geltonų. Tačiau ant vieno daigo užsimezgę pomidorai išties nustebino.
Buvo ir po puskilogramį svėrusių, ir kitokių.
O didžiausias svėrė net 800 gramų. Įsivaizduokite šitokį pomidorą. Labai džiaugiausi, o valgiau gal tris dienas“, – šypsojosi daržininkė.
Priežiūra paprasta
Kraštietė pasakojo, kad pomidorus prižiūrėjo paprastai, niekuo netręšė, tiesiog retai, bet labai gausiai laistė.
„Pomidorai mėgsta būti laistomi retai, bet reikia prilieti daug vandens. Tai taip ir laisčiau. Žemė čia pas mane rūgštoka, tokia miško žemė, juk Babėnai miške kažkada buvo.
Ant kitų dagų pomidorai buvo mažiukai, o dideli jie buvo tik ant vieno daigo. Labai įdomiai“, – dėstė ponia Elvyra.
Norisi žemės
Daržininkė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms labai norisi žemės, mat žemė gydo, suteikia ramybę.
„Tiesiog yra taip, kad norisi įkišti rankas į žemę. Norisi ją jausti. Norisi matyti augantį augalą, juo rūpintis. Tai yra atgaiva sielai, tikras poilsis, o ne darbas.
Aš aštuonerius metu neturėjau šiltnamio, o šiemet ėmiau ir nusipirkau jau gatavą, iš parduotuvės. Nediduką, vos kelių kvadratų, bet man to pakanka. Iš štai dovana – milžiniški pomidorai. Puiku“, – džiaugėsi ponia Elvyra.
