Tokių namų kaimynystėje gyvenantieji skundžiasi tarša ir kvapais, antra vertus, dauguma vilniečių šildymo sezonui jau pasiruošę, taigi, ar jiems pakaktų lėšų ir laiko pirkti ne tokį taršų kurą arba greitai pasikeisti katilą ar įsidiegti šilumos siurblį.
Savivaldybės tarybai pateiktame siūlyme rašoma, jog, siekiant mažinti oro užterštumą, nuo 2021 m. spalio 20 d. būtų siūloma uždrausti individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais.
Taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių numatyti skatinimo priemones 2023–2030 metais pereinant nuo anglių ir / ar durpių naudojimo pastatų šildymui prie centrinio šildymo ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Visgi savivaldybė skubėti nesiryžo.
Ilja Karužis kalbėjo, jog visi supranta, kaip svarbu, kad vartotojai šiluma būtų aprūpinami centralizuotai arba naudotų netaršias priemones. Savivaldybė turi imtis priemonių, kad ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. Vilniaus aglomeracijoje kietųjų dalelių viršijimas daugiausia fiksuojamas lapkritį-gruodį, ypač Žirmūnuose, Lazdynuose, Senamiestyje.
Skaičiuojama, jog Vilniuje daugiau nei 2 tūkst. namų savininkų šildosi durpių briketais ir akmens anglimi, kas teršia orą, kenkia patiems gyventojams, sukelia ligas, ypač vaikams.
Taigi, siūloma keisti taisykles, įvedant draudimą šildyti būstus kūrenant būtent anglį ir durpių briketus. Savivaldybės pareigūnai nustatę, kad asmenys kūreno krosnį akmens anglimis, prašytų paaiškinti, kodėl kūrena šiuo kuru, ar gali pakeisti šildymo būdą, jei piktybiškai nesiimtų pokyčių, būtų taikomos baudos.
Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų administracinė atsakomybė, numatyta LR administracinių nusižengimo kodekso 366 straipsnyje (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų).
Taryboje šis klausimas bus svarstomas dar kartą, jį apsvarsčius komitetuose. Galutinis sprendimas atsisakyti kietojo kuro, po Tarybos svarstymų komitetuose, bus priimtas kitame Tarybos posėdyje.
Žilvinas Šilgalis kalbėjo, kad šis klausimas nėra naujas, problema žinoma, kaip ir koks užterštumas Vilniuje. Žinoma, kiek žmonių taršą turi pakęsti, kvėpuoti užterštu oru. Tik klausimas, ką savivaldybė padarė, kad žmonės, kuriuos liečia ši problema, per daugiau kaip metus būtų spėję pasiruošti pasikeisti katilus.
Anot I. Karužio, savivaldybė yra numačiusi kompensacijų mechanizmą keičiant taršius katilus. Ne dėl savivaldybės, o dėl derinančių institucijų kaltės, planas yra įstrigęs. Turėjęs būti patvirtintas rudenį, greičiausiai bus užbaigtas pavasarį. Turint tarybos pritarimą konkrečiai datai, numatyta, jog vilniečiai bus informuojami, kaip galėtų išspręsti šią problemą.
Šiam siūlymui iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerija, o Aplinkos ministerija tikina, jog nuo 2012 m. vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau, taigi vilniečiams užtikrinama kompensacija pereinant prie ekologiško šildymo.
Suprantama, jog ne kiekvienas namų ūkis tą gali padaryti savo lėšomis, ne tik sunkiai besiverčiantys žmonės.
Savivaldybė pokyčius planuoja pradėti nuo savęs – jai priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose iki šiol buvo naudojamos kietojo kuro krosnys, bus diegiamos atsinaujinančius išteklius vartojančios sistemos, o Vilniaus šilumos tinklai įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti Senamiestyje likusius „krosninius“ pastatus.
Antra vertus, sprendimas atsisakyti konkrečios kuro rūšies neįpareigoja keisti šildymo sistemos, galima tiesiog naudoti malkas. Pakeitus vien tik kurą, sumažėtų tarša sostinėje.
Draudimas, anot I. Karužio, nėra bėgimas prekyje traukinio, tai būtinas sprendimas, norint atkreipti gyventojų dėmesį ir imtis konkrečių sprendimų.
Violeta Podolskaitė komentavo, kad tai turi būti daroma skubos tvarka, nes žmonės dūsta, o per ateinančius dvejus metus būtina pasiruošti alternatyvius taršos mažinimo būdus.
Kodėl draudimas svarstomas prieš šildymo sezoną ir kada jis įsigaliotų? Anot I. Karužio, gauti keletas siūlymų. Kalbama ir apie kitus metus, ir 2023-uosius. Pereinamasis laikotarpis būtų skirtas gyventojams informuoti.
I. Karužis kalbėjo, jog, žinant konkrečią datą, kada įsigaliotų šis draudimas, būtų paprasčiau spręsti kuro įsigijimo problemas. Kalbant apie kuro sandėliavimą, ypač butuose, gali būti sudėtinga, tačiau ir dabar, kiek žinoma, trūkstant vietos, malkų tiesiog dažniau atsivežama.
Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5100 šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. – dujomis, o dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu. Kai pastarųjų 2019 metais buvo paklausta (apklausta apie 1000 gyventojų), kokį kurą kūrena, 919 atsakė, jog namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai informavo, jog šildosi anglimis. Tai yra 0,5 proc. – šildomi anglimi, 4,3 proc. naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. būstų šildymui naudoja biomasę.
