Tiesa, Donato pasiūlyta idėja šiltnamį, kurį supo jau ganėtinai ūgtelėjusios obelys, paversti pavėsine, tėvams buvusi netikėta, juolab nei brėžinių, nei nuotraukų, kaip ji galėtų atrodyti, sūnus neturėjo.
Vasarą, anot pašnekovo, pavėsinės kaip tik ir trūko, nes jos iki tol 6 arų sklype nebuvo.
Pirmiausia technologijų mokytoju dirbantis Donatas, išmanantis grafinį dizainą, nedideliu piešiniu, labiau skirtu medžiagų kiekiams apskaičiuoti, tėvams parodė, kaip galėtų atrodyti būsimoji pavėsinė. Jam labai norėjosi išlaikyti buvusio šiltnamio formą, ją pabrėžti panaudojant medieną.
Taip pat išsyk žinojo, jog sovietmečiu statytas šiltnamis turėtų virsti minimalistine, skandinaviško stiliaus pavėsine.
Šiltnamio metalinių konstrukcijų šlifavimo darbai, senų dažų šalinimas, vėliau dažymas metalui skirtais dažais užtruko – tam skirtas ne vienas savaitgalis.
Medieną pavėsinei teko pirkti tokią, kokią rado. Įsigijo prastesnės klasės maumedžio tašelius, kuriuos lentpjūvėje pjovė pusiau, tuomet padengė aliejumi ir galiausiai tvirtino prie šiltnamio rėmo.
Tašelių užteko pusei šiltnamio. Likusią dalį, pasitaręs su tėvais, įrengė apsaugotą nuo vėjo ir lietaus – tam rinkosi maumedžio dailylentes, o stogui – skardą ir stiklą. Panaudojo buvusius šiltnamio stiklo lakštus, kurie dabar puikiai tarnauja kaip stoglangiai.
Tris mėnesius užtrukę darbai dar nebaigti – liko įrengti pavėsinės vidų. Kol kas užbaigta pakyla, kuriai panaudotos terasinės lentos – čia jau stovi pirmieji baldai. Likusioje dalyje laikinai paklota dirbtinė žolė, ateityje, greičiausiai, atsiras plytelės.
Pavėsinė skirta leisti laiką vasarą – prireikus pasislėpti nuo saulės ar lietaus. Donatas teigia projekto nesigailintis, nes idėja puiki, nors ir nepigi.
Maumedžio mediena pati savaime brangi, vien ji atsiėjo apie 500 eurų. O visas projektas, juokavo pašnekovas, kainavo kaip du nauji šiltnamiai, kuriuos buvo galima pasistatyti.
