Pasaulyje yra daugiau kaip 7 tūkstančiai pomidorų veislių, ir kasmet išvedamos naujų. Taip pat atkuriamos senos, paveldinės veislės. Tomis pomidorų veislėmis ir domisi Panevėžio rajono jaunoji ūkininkė Vilma Burneikienė iš Miežiškių. Jos žavėjimasis pomidorais tapo Vilmai išskirtiniu hobiu.
Pomiorų įvairovė
Moters šiltnamyje auga nuo pačių mažiausių pasaulyje, vos nago dydžio, pomidoriukų iki kone futbolo kamuoliui prilygstančių gražuolių. Vilmos šiltnamiuose noksta ne tik įvairių dydžių pomidorai, bet įėjus į šiltnamį akys raibsta nuo pomidorų spalvų – raudoni, geltoni, vyšniniai, margašoniai, žali ir net juodi.
Apie pomidorų veisles, jų daiginimą, sėklų rinkimą V. Burneikienė gali pasakoti valandų valandas. Moters kolekcijoje šiltnamiuose šiuo metų dera per 200 skirtingų veislių pomidorų.
„Pomidorais domėjausi nuo pat vaikystės – mama agronome dirbo ir užkrėtė pomidorų liga. Visą gyvenimą iki dabar lydėjo šie augalai, jų daigai ir sėklos. Mama augino pomidorų daigus ir juos pardavinėjo. Jai padėdavau ir perėmiau šį verslą. Tačiau didžiąją dalį augalų, kuriuos auginu, visgi sudaro pomidorai“, – pradėjo pasakojimą Vilma ir juokavo, kad augina ir kitokius augalus, o tarp jų ir lietuviškus arbūzus, kurie šiais metais puikiai užderėjo.
Pomidorai kaip geras desertas
Pasak miežiškietės, jai labiausiai patinka pomidorai ir paaiškina, kodėl taip įsimylėjusi šias daržoves.
„Pomidorai – įvairiausių formų. Ir lašeliai, ir kubiliukai, ir apvalūs, ir pailgi, o svarbiausia, kad jie yra įvairiausių skonių. Pomidorai žiauriai skanus (kvatojasi). Vyrui daviau paragauti veislinį pomidorą, o jis nepasižiūrėjo, ką daviau, ir manė, kad valgo abrikosą.
Tos veislės pomidoras, kaip geras desertinis vaisius. Ypač skanūs juodieji, oranžiniai su raudonais akcentais. Jie visi turi egzotinių vaisių skonius“, – žavėdamasi pomidorų įvairove Vilma aiškino, kad įvairių veislių pomidorų skonis visai kitoks nei įprastų, kuriuos augino senosios močiutės.
Išsaugojo lietuviškas veisles
Moteris taip žavisi pomidorais, kad daugiau nieko nebeaugina ir teigia, jog žmonės domisi ir naujomis veislėmis, ir mena senąsias.
„Juos domina ir tradiciniai apvalių formų pomidorai, ir gigantiški bei neįtikėtini plėšomi pomidorai, kurie labai patogūs keliaujant. Pomidorų sėklos pasiekė mane įvairiausiu keliu. Yra atkeliavusios dar nuo močiutės laikų, ir tas sėklas labai saugau.
Jos net ir vadinamos lietuviškai – „Obelėle“, „Kupriaus terba“. Net negalėčiau pasakyti, kokio amžiaus tos senosios pomidorų veislės, bet juos auginu, puoselėju ir saugau“, – pasakojo Vilma apie išlaikytas močiutės laikų pomidorų sėklas, bet džiaugėsi ir naujomis veislėmis – vyšniniais trijų maišytų spalvų pomidorais arba taškuotais.
Atkeliavo net iš Australijos
V. Burneikienė sakė, kad ji turi pomidorų sėklų, kurios mainais ją pasiekė net iš tolimosios Australijos.
„Yra toks selekcininkas, kuris išvedė žemaūgius pomidorus. Jie tvirti, o jų šaknys tvirtai įsikibusios į žemę. Jų turiu apie 30 veislių. Pomidorų sėklos atkeliavo ne tik iš Australijos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Anglijos.
Mainų būdu įsigyju įvairiausių sėklų. Juk kolekcionieriai domisi naujomis veislėmis ir maino sėklas vieni su kitais. Visai nenuostabu ir nekeista, jeigu jie turi 300 arba 400 veislių“, – kalbėjo Vilma ir teigė, kad jos nestebina, kad kolekcionieriai savo kolekcijose turi daug sėklų ir noriai dalijasi jomis.
Pomidorų mylėtoja prisipažino, kad jai patys skaniausi desertiniai pomidorai.
Renka sėklas
Pomidorų augintoja laikraščiui „Tėvynė“ sakė, kad dabar kaip tik pats laikas gliaudyti pomidorų sėklas.
„Pomidorui visiškai sunokus iš pirmos arba antros kekės atsirenkame pati geriausią pomidorą, kuris atitinka spalvą, dydį, formą, skonį.
Iš tokių pomidorų pasiliekame sėklas. Išimtas sėklytes dedame šiltai, jos fermentuojasi – parūgsta. Nuo sėklos turi nueiti glitus apvalkalas. Po to sėklos nuplaunamos ir džiovinamos. Kai sėklos išdžiūsta, jos pakuojamos – dedamos į maišelius ir siunčiamos užsisakiusiems“, – pasakojo Vilma, kaip išgaunamos pomidorų sėklos ir kokį kelią nueina, kol pasiekia pomidorų augintojus.
Svarbiausias – geras derlius
Pomidorų mylėtoja prisipažino, kad jai patys skaniausi desertiniai pomidorai.
„Man labiausiai patinka saldieji, vaisiniai pomidorai. Tai gali būti „Kozula 24“, „Green copia“. Nuostabi veislė „Okean cherry“. Ji labai patinka vaikams. Kai renkiesi mažą pomidoriuką, jis visada bus skanus. O tų mažiukų yra nuo visiškai baltų iki raudonų, žalių, juodų. Kartais auginu pomidorus tik dėl skonio ir dėl grožio.
Pavasarį užsiimu daigais. Šiais metais turėjau per 100 pomidorų veislių daigų. Jų įsigyti atvažiuoja žmonės kone iš visos Lietuvos. Jeigu nepavyksta išauginti kokios nors veislės, nebeauginu ir nedauginu. Auginu ir dauginu tuos pomidorus, kurie yra skanūs ir derlingi“, – nuoširdžiai pasakojo V. Burneikienė ir prisipažino, kad svarbiausia sulaukti gero rezultato ir derliaus.
Dukra užaugo tarp pomidorų
Tą patį tvirtino ir į pokalbį įsijungusi Vilmos mama Regina Valiukienė.
„Šiltnamyje auginu hibridinius pomidorus ir juos pardavinėju. Pomidorus įdomu auginti. Juos reikia išmokti auginti. Ypač veislinius pomidorus. Juos sudėtinga auginti, bet atsiperka skoniu.
Jie nuo hibridų skiriasi ne tik tuo, kad yra įspūdingų spalvų, nuo visiškai baltos, violetinės, oranžinės iki visiškai juodos. Nepakartojamas ir jų skonis. Jie desertiniai, saldūs, minkšti, plona odele ar kieti, žodžiu, kiekvienam išrankiam skoniui“, – pasakojo
Vilmos mama ir teigė, kad dukra užaugo tarp pomidorų, o pomidorų auginimas jai – hobis.
