Ir nors dar neseniai galėjome sakyti, kad šie kenkėjai Lietuvos nepasiekė, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna pakraupusių kauniečių laiškus, žinutes, nuotraukas ir filmukus, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi.
Užplūdo išsigandusių kauniečių laiškai
„Siunčiu jums videofilmuką, kas tai? Pas mane, kur gyvenu Aleksote, sunaikinti buksmedžiai. Kovoju visomis priemonėmis – dalį sunaikinau, kitus purškiau „Actara“, bet ji neveikia. „Mavrik“ sustabdė kol kas, bet ar tas padaras jų dar nedaugina. Ką daryti? Pas kaimynus, matau, tas pats“.
„Jau ir Lietuvą pasiekė invazinio drugio kirminai, kurie per kelis mėnesius suėda buksmedžio lapus, jeigu jų nenaikinsite. Patikrinkite ir saugokite savo buksmedžius, nes liks tik plikos šakelės. Pas mane ir pas visus pažįstamus Aleksote ir A. Šančiuose jau buksmedžiai apgraužti. Kirminai sunkiai randami, nes nei vienas jų nepastebėjome“.
Tai tik keletas laiškų, kurie pastaruoju metu plūsta į VDU Botanikos sodo specialistų dėžutes. Visų jų buksmedžius užpuolė ir pražūčiai pasmerkė dėl šiltėjančio klimato plintantys kenkėjų drugeliai (kandys) Cydalima perspectalis.
Ir nors natūralus šių drugių plitimo regionas yra Rytų Azijos, Japonijos, Kinijos, Taivano, Korėjos, Tolimųjų Rytų Rusijos, Indijos drėgnieji subtropikai, tačiau jau prieš kelis dešimtmečius prekiaujant gyvais augalais šių drugių iš Rytų Azijos regiono įvežta į Europą, ir šiuo metu invazinė rūšis sėkmingai plinta, vis giliau skverbdamasi į šiauresnius regionus.
Drugiai plinta ne tik su pervežamais augalais, bet ir natūraliai – su vėju nukeliaudami maždaug 5–10 km per metus.
„Tai, kas šią vasarą stulbina kauniečius, jau seniai yra labai rimta buksmedžių nykimo problema kitose, ypač Pietų Europos šalyse. Oficialiai Europoje pirmą kartą aptiktas 2006 m., šis drugys jau užfiksuotas praktiškai visur – nuo Kroatijos, Turkijos, Gruzijos iki Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos.
Lietuvoje dar 2018 m. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotoja B. Paulavičiūtė ir Lietuvos entomologų draugijos narys D. Mikalauskas Vilniaus apskrityje, Žudiškėse, sugavo naktį skraidančius Cydalima perspectalis individus, tačiau apie pakenktus buksmedžius tuomet dar nebuvo pranešama“, – pasakoja dr. Antanina Stankevičienė.
Kas tai?
Žalsvi su ryškiomis vertikaliomis juostelėmis ir juodais taškais Cydalima perspectalis drugelio vikšrai auga apie mėnesį, iki 35–50 mm. Iš pradžių juos, besimaitinančius apatinėje augalo dalyje, būna sunkoka pamatyti, kol neišryškėja pirmieji kenkimo požymiai ir ant apatinių lapų voratinkliuose kabančios rudos vikšrų išskyros. Po vikšrų puotos lieka tik centrinė lapo gysla ir išorinė lapalakščio dalis. Be to, vikšrai gali graužti ir ūglių žievę. Taip pažeisti augalai paprastai nebeatsigauna ir žūva.
Perėjusius į lėliukės stadiją kenkėjus aptikti taip pat sunku: jos būna 25–30 mm ilgio, pirmiausia žalios su ruduojančiomis išilginėmis linijomis, po to vis labiau rusvos. Vasaros pradžioje išsirita naktimis aktyvus, todėl retai matomas neišvaizdus drugys baltais, su šiek tiek violetinio ir rudo atspalvio kraštu, sparnais. Ištiestų sparnų ilgis siekia 45 mm.
Iki rugpjūčio pabaigos ant buksmedžių apatinių lapų dedamos 1 mm kiaušinių sankaupos, drugeliai pražiemoja jaunos lervos kokonuose tarp dviejų tvirtai sujungtų buksmedžių lapų. Pavasario pradžioje ciklas kartojasi iš naujo ir paprastai per metus išsivysto 2-3 drugių kartos, o šiltosiose zonose – net iki 4.
Ką daryti?
„Tai itin mobilūs, todėl sunkiai naikinami kenkėjai. Vos pastebėjus C. perspectalis sukeltus pažeidimus, pirmiausia reikėtų mechaniškai nurinkti ir naikinti vikšrus, o svarbiausia – neplatinti greta augančių augalų, nes taip neabejotinai paplatinsite ir patį drugį,“ – sako specialistai.
Jei buksmedžių auginate tik keletą, vikšrų rinkimas gali būti veiksminga kontrolės priemonė, tą darant kas 2-3 dienas. Didesnius plotus galima mėginti nuplauti stipria vandens srove – tiesa, vikšrai prie lapelių tvirtinasi itin stipriai, tad lengvai jų nupurtyti ar nupurkšti vandeniu gali ir nepavykti.
Pastebėtina, kad insekticidai veiksmingesni naikinant jaunesnius vikšrus: pavyzdžiui, labai kruopščiai purškiant cipermetrino, deltametrino turinčiais sintetiniais insekticidais krūmo viduje ir po lapais, kai vikšrai labiausiai aktyvūs.
„Būdų, kaip kovoti su šiuo drugiu, išbandyta pačių įvairiausių: laboratorinėmis sąlygomis mėginti entomopatogeniniai nematodai (Steinernema carpo-capsae) – deja, nesėkmingai. Kaip ir mūsų kaštonus niokojančios keršosios kandies atveju, mėginta taikyti feromonines gaudykles – bet lygiai taip pat be didelės sėkmės. Pastebėta, kad net paukščiai šių vikšrų nelesa: mat maitindamiesi apatinėje augalo dalyje senais lapais, vikšrai suvartoja ir ten susikaupusius toksiškus alkaloidus, todėl patys tampa nuodingi paukščiams.
Į pagalbą buvo mėginta pasitelkti šiuos drugius jų natūralaus paplitimo regione naikinančias Azijos plėšriąsias vapsvas (Vespa velutina Lepeletier), bet vėl bėda: paaiškėjo, kad atvežus jas į pietvakarių Prancūziją, šios vapsvos ėmė intensyviai žudyti vietines bites!“ – apie nesėkmingas kovos su drugiais būdų paieškas pasakoja dr. A. Stankevičienė. Pasak jos, jei ir toliau vasaros – o ypač nakties temperatūra – bus tokios karštos, C. perspectalis be didelių kliūčių plėsis mūsų krašte, naikindami buksmedžius visuose Lietuvos regionuose.
Pataria ieškoti alternatyvių augalų
Pastebėtai, kad C. perspectalis sužaloja 8 rūšių buksmedžius, o savo natūralaus išplitimo areale pažeidžia japoninius ir vijoklinius ožekšnius, raguotuosius bugienius, viršūnžiedes pachisandras, švelniąsias murėjas.
Ir, nepaisant visų apsaugos priemonių, drugys sėkmingai plinta, pažeisdamas vis daugiau vertingų augalų, gyvatvorių, karpinių. Ypač kruopščiai šio kenkėjo klausimu dirbantys vokiečių mokslininkai pataria, kad reikia ieškoti, kas pakeistų buksmedžius želdynuose.
VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas sako, kad visžalių augalų nedideli krūmai, galintys tapti pamaina drugių sunaikintiems buksmedžiams, galėtų būti tiek rinčiuotasis bugienis, tiek blizgusis sausmedis ar lėtai augantys kukmedžiai – svarbu, kad augalai būtų atsparūs šalčiams, pakenčiantys karpymą ir formavimą. Pasak specialisto, pavėsingoje vietoje labiau tiks kukmedis, saulėtoje – tujos, kurių dabar esama pačių išraiškingiausių formų, spalvų, tekstūrų.
