Kantriai ieškoję jiems tinkančio automobilio, galiausiai įsigijo ryškiaspalvį keleivinį autobusiuką, kuris, peržiūrėjus ne vieną įrašą internete ir prisiminus mokykloje gautas žinias, tapo jaukiais laikinaisiais namais, skirtais ir poilsiui, ir darbui.
Įgyvendino svajonę
Kaip pasakojo Monika ir Aleksandras, daugiausia internete jiems teko matyti kelionėms pritaikytų didesnių autobusiukų, kurie, žinoma, ir gerokai brangesni nei planavo išleisti pora.
Jei toks automobilis labai senas, daug kainuotų jo remontas, jei naujesnis – gana brangus. Galiausiai draugas porai įrodė, jog jiems visai nereikalingas didelis ir įmantrus automobilis, pakaktų paprasto keleivinio autobusiuko.
Tokį, suradusi skelbimą internete, pora ir įsigijo. Norėjo senesnio modelio, nes toks primena vintažinį. Monika ir Aleksandras džiaugiasi, kad jiems pavyko įsigyti automobilį ne tik ryškios geltonos spalvos, bet ir su stogo paaukštinimu.
Įsigijus autobusiuką jį pirmiausia teko iškuopti. Kaip juokavo Monika, panašiai kaip įsigijus būstą patinkančiame rajone, tačiau itin apleistą. O jau tuomet pora ėmėsi matuoti ir skaičiuoti, kiek ir ko galima sutalpinti nedideliame automobilyje.
Jiems pasiteisino idėja būsimų baldų vietas pasižymėti lipnia juostele. Išvykę į pirmąją kelionę tik su keletu daiktų pora bandė įsivertinti, ko jiems labiausiai trūksta, ką reikėtų tobulinti, kur patogiau statyti spintelę, laikyti daiktus ir pan., pasistatyti lovą ar staliuką, mat ketino autobusiuke ne tik ilsėtis, bet ir dirbti.
Viską meistravo patys
Galiausiai autobusiuke atsirado ne tik baldų, bet ir kompaktiška, kriauklė, kuriai panaudotas salotų dubuo, sodo slėginis laistytuvas, geriamojo vandens čiaupas, vienas vandens bakelis nešvariam vandeniui, nuleidimo žarna ir nupylimo dangtelis. Ji tekainavo maždaug 40 eurų. Grindims puikiai pasitarnavo jūrinė fanera.
Vienas pagrindinių dalykų autobusiuke – vieta, kur susidėti daiktus. Įprastai įrengiama kuo daugiau spintelių, tačiau jose prikraunama nereikalingų daiktų, arba jie laikomi kur papuola. Tokiuose mažuose autobusiukuose, anot Aleksandro, itin svarbi tvarka, nes kiekvienas, net menkiausias daiktas be vietos atkreipia dėmesį.
Spinteles, lovą Aleksandras ir Monika pasigamino patys – baldams panaudojo faneros plokštes. Aleksandras pataria prieš imantis baldų gamybos labai gerai viską išmatuoti, kad baldai tikrai tilptų.
Pora stengėsi įvairių medžiagų pirkti kuo mažiau, norėjo panaudoti turimas. Pirmus kartus į kelionę vežėsi daug indų, galiausiai atsirinko tuos, kurie tikrai reikalingi.
Čiužinius lovai padovanojo tėvai, prie čiužinių matmenų pritaikė ir lovą. Ryškias raudonos spalvos užuolaidas Monika padedant močiutei pasisiuvo iš šios turėtų medžiagos, kiek jos pritrūko, įsigijo dėvėtų drabužių parduotuvėje.
Namas ant ratų porai kainavo iki 4000 eurų. Daugiausia kainavo pats autobusiukas, jo remontas, visos medžiagos turėtos arba panaudotos antrąkart, teko pirkti šiek tiek varžtų, tvirtinamųjų kampų, šiek tiek faneros.
