Bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendimų, užtikrinančių, kad oro temperatūra būtų maloni tiek žiemą, tiek vasarą.
Oro temperatūra tendencingai augs
Remiantis Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, per pastaruosius 30 metų galima stebėti labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą. Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C
Prognozuojama, kad Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C, o atskirais mėnesiais 7 °C. Augant temperatūrai keisis ir ekstremalių kaitrų pasikartojimas. Stichinių kaitrų tikimybė išaugs apie 31 proc. (kai maksimali temperatūra 3 ir daugiau dienų iš eilės bus ≥ 30 °C).
Manoma, kad oro temperatūra 2085 m. už dabartinį vidurkį bus aukštesnė 2,4-2,5 °C, o rugpjūčio mėn. temperatūra gali išaugti iki 3,1 °C. Pavasario ir rudens temperatūra keisis šiek tiek daugiau ir prognozuojama, kad iki XXI a. pabaigos ji išaugs 2,9 °C. Ryškiausi temperatūros pokyčiai įvyks šaltuoju metų laiku, ir tikėtina, kad amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama ir bus apie 2,6 °C.
Svarbus tinkamas vietos ir augmenijos pasirinkimas
Pasak dr. A. Buskos, įšilimo galima išvengti teisingai pasirinkus vietą sklype ir tinkamai suprojektavus namą. Renkantis vietą sklype, verta pasirūpinti, kad namas nestovėtų plyname lauke – didelė atvira erdvė be medžių neapsaugos nuo įkaitimo. Priešingai, pastačius namą medžių apsuptyje – bus maloni oro temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą.
Kuo išorėje daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Žiemą medžiai apsaugo nuo vėjo, o vasarą – paslepia nuo saulės spindulių ir šešėliu uždengia labiausiai įkaistančias patalpas.
Prieš sodinant medžius, derėtų pagalvoti, ar jie nekliudys pro langus patekti dienos šviesai. Namus puikiai gelbsti vijokliai, šešėlį metantys medžiai, o norint pasirinkti tinkamiausius augalus sklypui, rekomenduojama pasikonsultuoti su kraštovaizdžio architektu.
Vėsą užtikrinti padeda stogo dangos ir spalvų pasirinkimas
Namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl jo pralaidumo mažinimas yra labai svarbus. Šiek tiek gelbsti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau, o stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima labai sumažinti šilumos perdavimą į patalpas.
Kitas svarbus aspektas – namo spalva, todėl apie ją derėtų kruopščiai pagalvoti. Šviesi išorinių sienų apdailos spalva mažiau įkaista. Storos sienos, šviesi spalva, nedideli langai – tai nuo senų senovės naudojami sprendimai, skirti užtikrinti vėsai namuose.
Verta bent iš dalies pasinaudoti šia praktika, pritaikant ją prie šiuolaikinių technologijų. Specialistai siūlo pagalvoti ir apie interjero spalvas – tamsūs pluoštai sulaiko daugiau šilumos nei šviesūs, todėl interjere turėtų būti kuo daugiau šviesių spalvų. Verta rinktis šviesius baldų dangalus, kilimus, užuolaidas ir kitus interjero elementus.
Langai – šilumos laidininkas
Kai pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė, o kuo langai didesni, tuo labiau ji juntama. Ypač tai jaučiama neapšiltintuose ir vėsinimo sistemų neturinčiuose būstuose.
Specialistai siūlo užtikrinti, kad saulės spinduliai nepatektų į vidų. Vienas iš daugybės sprendimų galėtų būti pietų šalyse dažnai ant langų montuojamos išorinės žaliuzės. Lietuvoje jas aktualu naudoti uždengiant kampinių kambarių langus, kuriuos pasiekia daugiausiai saulės. Išorinės žaliuzės atlieka ir estetinę funkciją, suteikdamos namui išskirtinę išvaizdą.
Kitas labai greitas ir paprastas būdas, tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti – speciali stiklo plėvelė. Ji šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą. Geriau nei užuolaidos, nuo saulės spindulių apsaugo roletai, žaliuzės, jei yra galimybė galima iš lauko pusės įrengti langines, stogelius virš langų.
Neperkaisti padeda tinkamas apšiltinimas
Pasak dr. A. Buskos, visi aukščiau pasiūlyti sprendimai yra tinkami, tačiau nereikia pamiršti ir atitvarų šiltinimo svarbos, kad visais metų laikais būtų galima mėgautis komfortiška temperatūra. Pastatų šiltinimui rekomenduojama rinktis akmens vatą, nes ji puikiai izoliuoja šilumą, yra didesnio tankio nei kitų rūšių šiltinimo medžiagos, pasižymi didele savitąja šiluma, yra nedegi medžiaga, pagaminta iš natūralių žaliavų.
Visa tai ir nulemia, kad ši medžiaga geriau akumuliuoja šilumą bei užtikrina, kad vasarą namuose nebus per karšta, o žiemą – bus išlaikyta šiluma. Kaip rodo patirtis „sunkių medžiagų“ pastatai (pvz., mūriniai), apšiltinti akmens vata , perkaista vėliau nei lengvų konstrukcijų (karkasiniai).
Patalpų vėdinimas ir vėsinimo įrenginiai
Vyraujant karštiems orams, geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Jeigu lauke temperatūra yra aukšta, langų atidarymas ir cirkuliuojančios karšto oro srovės naudos neduos.
Tačiau, ko gero, vienintelis ir neišvengiamas būdas palaikyti vėsią temperatūrą būste yra kondicionierius. Keičiantis klimatui ir šylant vidutinei metų temperatūrai, vėsinimo įrenginius įsigyja vis daugiau žmonių. Populiarūs ne tik stacionarūs, bet ir nešiojami kondicionieriai. Juos naudoti ypač patogu, nes galima pernešti į kitą patalpą pagal poreikį. Naujausiuose kondicionieriuose įdiegta ir oro valymo funkcija, kuri kuria sveikesnę aplinką namuose.
Tendencingai augant oro temperatūrai, verta kompleksiškai pagalvoti, kaip užtikrinti komfortą karštomis vasaros dienomis, tad prieš statant ar atnaujinant būstą, tikslinga pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės rasti tinkamiausius sprendimus.
