Orams atšilus kauniečiai norėtų ne tik lankytis miesto parkuose ar miškuose, bet ir rengti iškylas, pasikepant mėsos ar kitų gėrybių. Tačiau apie vietas, kur tai galima daryti, nežino ir to klausinėja vieni kitų.
Planų mieste įrengti vietas kepsninėms buvo, bet tam pasipriešino greta numatytų vietų gyvenantys kauniečiai.
Liko viena išeitis – iškylauti pakaunės miškuose.
Ieško, kur pasikepti mėsos
Kaunietė Lijana Bendokaitė gyvena greta Draugystės parko.
Ten renkasi daugybė žmonių, bet vietų, kur galėtų išsikepti mėsos ar kitų gardėsių, jie pasigenda.
„Ne vienoje užsienio šalyje, ypač Skandinavijoje, įvairiose gamtos teritorijose yra įrengtos kepsninės. Taip pat žmonės gali atsigabenti savo mobilias kepyklas ir jomis naudotis. Bet tokių vietų Kaune tikriausiai nėra?“ – klausė L.Bendokaitė.
Kalbinti kauniečiai sakė lyg ir girdėję, kad kepsninių yra Kalniečių parke. Bet tai netiesa. Todėl dauguma miestiečių, jei nori surengti iškylą su maisto gamyba, važiuoja į Kauno rajoną.
Įrengė specialias kepsnines
Didžiulius paukaunės miškų plotus apima Kauno marių regioninis parkas.
Parko direktorė Nijolė Eidukaitienė tikino, kad Kauno rajone, Girionių, Laumėnų, Duobakalnio ir Samylų poilsiavietėse, nuo seno yra įrengtos laužavietės, kuriose galima kurti ugnį.
Pernai ten buvo įrengtos ir specialios kepsninės. Jomis naudotis galima ir šiais metais. Dar penkios kepsninės buvo įrengtos ir Grabuciškių bei Gastilonių poilsiavietėse, bet jas kažkas pavogė, o pastatyti naujų parko administracija pinigų neturi.
„Taip pat žmonės į oficialias paminėtas poilsiavietes gali atsivežti ir savo kepsnines. Pastebėjome, kad kai atsirado speciali įranga, ant kurios žmonės gali pasikepti maisto, nelegalių laužaviečių sumažėjo.
Šiemet už laužų deginimą neleistinose vietose nieko neteko bausti. Tačiau atsirado naujų darbų – reikia valyti po kepsninėmis likusius pelenus“, – sakė N.Eidukaitienė.
Gyventojai nenori pramogautojų
Kauno marių regioninis parkas apima ir dalį miesto. Tai prie Kauno marių esančios Pažaislio, Palemono, Petrašiūnų teritorijos.
„Tose vietose įrengti poilsiaviečių su laužavietėmis ar kepsninėmis neplanuojama, nes greta gyvenantys žmonės tam priešinasi“, – apgailestavo N.Eidukaitienė.
Kauniečiai mėgsta lankytis ir Kleboniškio miške. Asociacijos Kleboniškio bendruomenės vadovas Valdas Levinskas sakė, kad toje miško dalyje, kuri priklauso miestui, oficialių laužaviečių nėra.
„Arti miško gyvenantys žmonės yra įsikūrę nuosavuose namuose ir kepsninėmis naudojasi savo kiemuose. Mes ir nenorėtume, kad miške tokių vietų atsirastų, nes bijome gaisrų, šiukšlių.
Pastebėjau, kad nelegaliai kūrenamų laužų beveik nepasitaiko, žmonės tapo civilizuotesni“, – džiaugėsi V.Levinskas.
Miesto parkuose kepti šašlykus draudžiama
Radeta Savickienė
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja
„Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, jog naudoti kepsnines savivaldybės parkuose, skveruose ar kituose rekreacinėse erdvėse draudžiama, išskyrus specialiai tam įrengtas vietas.
Rengiant Kalniečių parko rekonstrukcijos techninį projektą, jame projektuotojai buvo suplanavę kelias vietas kepsninėms. Tačiau šalia parko esančių daugiabučių gyventojai šiam planui nepritarė, nenorėjo, kad atsirastų naujų susibūrimo vietų, triukšmo, šiukšlių. Todėl kepsninės ir nebuvo įrengtos.
Kitų vietų, kuriose būtų galima legaliai naudotis kepsninėmis miesto teritorijoje nėra. Daugiabučių kiemuose ir teritorijose aplink juos tai daryti taip pat draudžiama. Tad lepintis kepsniais savo kiemuose gali tik privačių namų gyventojai.“
