Vietoje vienos trinkelės įsmeigtas vijoklio stiebelis po įtikinamų pokalbių su kaimynais gavo teisę sliuogti lauko laiptais ir šiandien yra nuspalvinęs kiemelį, o gyventojai nebegalvoja apie tai, kad vijokliai ardo mūrą ar užstoja saulę.
Apie vijoklių sukuriamą naudą – grožį ir švaresnį orą – kviečia galvoti ir Vilniaus miesto savivaldybė, šiemet pasodinsianti daugiau nei 1000 vijoklių.
Pirmiausia – šalia tų sienelių, atitvarų ar fasadų, kurie pamėgti grafičių piešėjų, ir tai reiškia nuolatines miesto išlaidas perdažant ar kitaip tvarkant ištepliotas sienas. Kartais tai – ir būdas paslėpti neišvaizdžias silikatinių plytų sienas.
335 vijokliai jau pasodinti šį mėnesį – Tūkstantmečio, Drujos gatvėse ir prie Žvėryno krantinės laiptų, Upės ir Kalvarijų gatvės sankryžoje prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios, kur atraminė sienelė irgi ne kartą nukentėjo nuo grafitininkų. Birželio ir liepos mėnesį vijokliai bus sodinami dar maždaug 40-yje Vilniaus vietų – dar 978 augalai, taigi per šiuos metus – 1313 vijoklių: penkialapių vinvyčių, apskritalapių smaugikų, gebenių lipikių ir visžalių gebenių, kurioms Lietuvos klimatas vis palankesnis.
Sodinti vijoklius – nereiklų, daug priežiūros nereikalaujantį augalą – sau patinkančiose vietose raginami ir gyventojai. Bet tikrai nereikėtų bandyti apželdinti elektros transformatorinių – tai pavojinga. Kilus klausimams dėl augalo ar vietos pasirinkimo verta pasitarti ir su savivaldybe (e. p. zalias@vilnius.lt).
Vijokliai tinka ir prie daugiabučių sienų, bet šio aukštai „lipančio“ augalo sodinimą svarbu aptarti ir su kaimynais, ir su pastatą administruojančia įmone, nors, pasak želdynų specialistų, tik maža dalis vijoklių paveikia struktūriškai netvirtą apdailą ar tinką.
Šiuo požiūriu daugiau pavojaus kelia gebenės, vynvyčiai kabinasi tik sienos paviršiumi. Daugumai vijoklių visą laiką reikalingos atramos ar troseliai, todėl prie fasado jie nesiliečia, tik kuria tam tikrą mikroklimatą, nes sulaiko daugiau drėgmės.
