Kad įdomūs ir spalvingi piešiniai suteikia gerų emocijų, pastebėjo ir su vaikais dirbantys specialistai. Todėl per pastaruosius sudėtingus metus ne ant vienos įstaigos pastatų fasadų atsirado naujų kūrinių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje vaikai gydosi ne vieną mėnesį, kartais praleidžia ir pusmetį. Todėl medikams kilo idėja ūkinės paskirties pastato sieną priešais klinikos langus papuošti spalvingu piešiniu.
Piešinius sukūrė menininkai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas. Kūrėjai pasakojo, kad buvo nupiešę kelis eskizus, bet išsirinkti, kuris tinkamiausias, pasirodė sunku. Todėl piešinius parodė mažiesiems pacientams. Jie ir pasakė, kurie jiems patiko labiausiai.
Taip ant pastato priešais Vaikų ligų klinikos langus buvo nupieštas visas „Spalvų sodas“ – zylę apsikabinusi mergaitė, įvairūs kiti paukščiai, vabzdžiai, išgalvoti personažai.
T.Šimkus sakė, kad tai buvo pirmas darbas, kurį pavyko sukurti ant gydymo įstaigos fasado.
„Klinikose vyrauja ne pati smagiausia atmosfera. Piešinys praskaidrina ne tik jį matančių vaikų, bet ir kitų šios ligoninės lankytojų nuotaiką“, – džiaugėsi T.Šimkus.
Tie patys gatvės meno kūrėjai darbavosi ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Ten gyvenantys jaunuoliai pasivaikščioti ir pasimankštinti išeina į grotuotą, bet po atviru dangumi esančią aikštelę. Ant jos sienos menininkai nupiešė spalvingą paukštį, kuris tarsi veržiasi į laisvę.
Kaunietis menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas savo kūrinį padovanojo Kauno rajone, Pagynės kaime, esančio vaikų gerovės centro „Gynia“ gyventojams.
Meistras kartu su centre gyvenančiais vaikais per dvi savaites aerozoliniais dažais sukūrė didžiulį piešinį. Ant sienos pavaizduota mergaitė, bijūnu puokšte dengianti savo veidą. Pastelinių spalvų neofreską puošia išpieštas simbolinis žodis „Ačiū“.
„Sumanymas piešinyje pavaizduoti padėką kilo savaime. Čia gyvena vaikai, kuriems reikia didelio palaikymo, ir dirba darbuotojai, kurie atiduoda daug jėgų jų gerovei užtikrinti. Todėl manau, kad už gyvenimiškas pamokas norisi vieni kitiems pasakyti „ačiū“, o aš tai tik iliustravau“, – kalbėjo T.Vincaitis-Plūgas.
Meno nauda labai įvairi ir neabejotina
Irina Banienė
Psichologė
„Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad meno terapija ar dalyvavimas kūrybinėje veikloje daro teigiamą poveikį žmogaus savijautai. Aktyvus įsitraukimas į meno veiklą gerina žmogaus psichikos sveikatą, gyvenimo kokybę, mažina socialinę atskirtį.
Meno kūrinių stebėjimas daro ne mažesnį poveikį žmogaus savijautai nei pati kūryba. Pavyzdžiui, nustatyta, kad meno kūrinių demonstravimas gydymo įstaigoje gerina ten besigydančių pacientų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – psichikos sveikatą, mažina nerimą ir depresiškumą. Taip pat didina medicinos darbuotojų pasitenkinimą darbu, mažina jų patiriamą stresą dirbant su sunkiai sergančiais pacientais.
Pozityvūs piešiniai tiek pastato viduje, tiek išorėje gali padėti atitraukti vaiko dėmesį nuo patiriamų sunkumų ir paskatinti panaudoti savo galias bei vidinius išteklius. Jie gali padėti formuoti vaikų norus ir siekius, paskatinti viltį ir tikinėjimą geresne ateitimi.
Piešinius ant sienų galima naudoti ir vaikų edukacijai, pavyzdžiui, mokant mažesnius vaikus atpažinti spalvas, formas, mokant skaičiuoti ar pasakoti. Abstrakčių piešinių stebėjimas ir analizavimas gali padėti lavinti vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. Taigi pritaikomumas ir nauda gali būti labai įvairi ir ji neabejotina.“
