Paukščiams skirto lesalo Gelvonų gatvės 38-ojo, 40-ojo ir kitų namų kiemuose atsiranda kone kiekvieną rytą, o aplinkiniuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai pradėjo įžūlaus lesintojo paieškas.
„Kas rytą ant šulinių dangčių randu pridėta maisto – nuo supelijusios duonos, smirdinčių mėsos troškinių iki dar bjauriau atrodančių maisto atliekų.
Kaip suprantu, kažkas įsivaizduoja, kad taip daro gerą darbą ir lesina paukščius, bet nepagalvoja, jog kaimynams toks vaizdas sukelia pasišlykštėjimą“, – pasakojo Šeškinės gyventojas Marijonas.
Nors gyventojai kreipėsi į savivaldybę, sulaukė atsakymo, kad lesintojai nėra nustatyti, o ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atvyksta ne visais atvejais.
Neranda, ką reikia nubausti
Marijonas sakė, kad neretai pasijunta gyvenantis lyg prie sąvartyno – kiemuose skraido varnos, kirai. Anot vilniečio, kaimynai ne vienus metus bando pagauti, kas taip elgiasi, bet nepavyksta.
„Gal savivaldybė gali užkirsti kelią tokiam šiukšlinimui? Ar Vilnius yra kiaulidė ir kiekvienas gali mesti lauke ką nori ir, jei nepagauna, toliau teršti aplinką?“ – klausė jis.
Nors šių namų gyventojai jau kreipėsi į savivaldybę, sulaukė atsakymo, kad nežinia kas šiukšlina, todėl bausti nėra ką.
„Atsakymas, kad savivaldybė nieko negali padaryti, jei nežino, kas šiukšlina, netinka. Turi būti kokių nors svertų, priemonių, užtikrinančių pagalbą gyventojams“, – įsitikinęs Marijonas.
Dergia automobilių stogus
Aleksandras, vedžiojęs šunį Džirą, „Sostinei“ sakė kas rytą pastebįs ant šulinių dangčių prikrautas lesalo krūvas.
Kai kyla smarkesnis vėjas, nesulesto apipelijusio batono riekės skraido po visą kiemą.
Aleksandras įtaria du kaimynus iš skirtingų namų, tačiau nė vienas nebuvo pagautas už rankos. Toks paukščių lesinimas, o kartu ir šiukšlinimas, prasidėjo prieš ketverius metus, o šią žiemą, kai buvo daug sniego, lesalo buvo beriama ypač gausiai.
Aleksandras įžvelgė ir dar vieną blogybę: palesę paukščiai tupi ant automobilių ir juos dergia.
Vilniečiui ne kartą teko matyti ir primėtytų mėsos kaulų, o tai gali būti pavojinga Džirai.
„Šuo kartais pasičiumpa kaulą ir nežinai – galbūt jis užnuodytas?“ – baiminosi Aleksandras.
Tačiau kita Gelvonų gatvės gyventoja stojo mūru už lesintojus.
„Kas čia blogo, kad žmones myli ir lesina paukščius? Kiti šunis po kiemą vedžioja ir net negalvoja jų išmatų rinkti. Tai daug bjauriau“, – „Sostinei“ dėstė ji.
Moteris prisipažino, kad ir pati prisijaukinusi balandį, kuris atskrenda į balkoną palesti.
Statys įspėjamuosius ženklus
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis sakė, kad dažniausiai skundai būna dėl konkretaus asmens, kuris arba atneša į tam tikrą miesto vietą lesalo ir lesina, arba per balkoną mėto maisto atliekas.
Tokių pagyvenusių lesintojų kasdien ateina į V.Kudirkos ar P.Cvirkos aikštes.
Tačiau ne visais atvejais Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai važiuoja pas pažeidėjus.
„Kadangi tokie pažeidimai ir pažeidėjai nėra patys piktybiškiausi ir darantys didžiausią žalą visuomenei, neretai mes juos raštu įspėjame – išsiunčiame standartinį informacinį raštą, jei skunde nurodomas konkretus asmuo“, – dėstė A.Dinikis.
Anot jo, vertinama kiekviena situacija ir priimamas individualus sprendimas, kada vykstama, o kada gali pakakti ir raštiško įspėjimo.
Artimiausiu metu planuojama viešosiose vietose pastatyti ženklus, įspėjančius, kad negalima lesinti laukinių paukščių.
„Todėl tikimės, kad toks priminimas padės atkreipti žmonių dėmesį“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Jis negalėjo nurodyti, kuriuose rajonuose lesintojų yra daugiausia, kiek vilniečių dėl paukščių lesinimo nubausta praėjusiais metais.
Dažniausiai dėl laukinių paukščių lesinimo stengiamasi apsiriboti žodine pastaba, tačiau piktybiškiems taisyklių pažeidėjams gali būti skirta ir bauda iki 600 eurų.
