Tiems pomidorų augintojams, kurie kliaujasi tradicine prekyba, šiųmetis sezonas žada būti įprastas ir nuobodus. Mat peržvelgus, ką siūlo prekybos centrai bei sėklų krautuvių internetiniai tinklapiai, kol kas nieko naujo nematyti: pomidorų sėklų pasiūla primena daugelį ankstesnių metų.
Iš daugiau nei 7 tūkst. siūloma vos pora dešimčių?
Pomidorai ne veltui vadinami daržo karaliais. Šis augalas prieš gerą pusę tūkstančio metų į mūsų žemyną atkeliavo iš Andų aukštikalnių. Pats žodis „pomidoras“ itališkai reiškia „auksinis obuolys“ ir pirmąjį kartą paminėtas 1544-aisiais. Lietuvoje pomidorai imti auginti XIX a. kaip dekoratyvinis augalas.
Po Pirmojo pasaulinio karo jie ėmė plisti iš dvarų į valstiečių ūkius. Įdomu tai, kad ir Rokiškio dvaras nemažai prisidėjo prie to, kad mūsų krašte išplistų pomidorai. Tarpukariu Lietuvoje buvo platinamos jų sėklos pakeliais.
Pasaulyje yra daugiau kaip 7 tūkst. pomidorų veislių, ir kasmet išvedamos naujos. Taip pat atkuriamos senos, paveldinės veislės. Tačiau kažkodėl šiandien prekybos centruose galima rasti vos porą dešimčių pomidorų veislių.
Pomidorai yra indetermnantiniai (neriboto augimo, labiau tinkami šiltnamiams) ir determinantiniai. Pagal spalvą: baltieji, geltonieji, avietiniai, raudonieji, juodieji, bikolorai (dviejų spalvų) ir žalieji. O kur visa ta įvairovė mūsų parduotuvių lentynose?
Pirkti gyvai ir iš oficialių krautuvių – pasirinkimas skurdus
Nors prekybos centruose jau pastatyti sėklų stendai, rasti juose baltųjų, žaliųjų ar bikolorų pomidorų – misija neįmanoma. Kalbant atvirai, tas asortimentas, kuris siūlomas šalies parduotuvėse, tinka tik neišrankiems sodininkams arba pradedantiesiems pomidorų augintojams.
Veislės kasmet faktiškai tos pačios: „Marmande“, „St. Piere“, „Oxheart“, „Cor di Bue“, „Noire de Crimee“, „Ananas“, „Yellowstone“, „Black cherry“, „Goldene Konigin“, „Red cherry“, „San Marzano-3“, „Vilma“, „Venus“, „Actec“. Jei labai pasiseks, galbūt užtiksite dar „Black from Tula“, „Green zebra“, „Tigrino“, „Duo“, „Creme sausage“, „Artisan Blush Tiger“, „Taiko“, „Romus“, „Brutus“, „Citrina“.
Metų „naujove“ galima pavadinti... „Banana legs“, kurie pomidorininkų pasaulyje jau prieš porą metų buvo karščiausia naujiena ir vienas didžiausių nusivylimų. Pati juos auginau užpraėjusį sezoną. Krūmas labai derlingas, pomidoriukai gražūs, bet nepakankamai prinokę yra pasibaisėtinai bjauraus skonio, o prinokę – jokio skonio, tarsi valgytum paprasčiausią žolę. Tačiau oficialioje sėklų rinkoje jie pasirodė tik šiemet.
Nors sodininkai ir daržininkai nekantriai laukia, kada duris atvers sėklų krautuvėlės, visgi didelių stebuklų jų asortimente sunku tikėtis.
Mat sėklų krautuvių internetiniuose puslapiuose galima rasti iš esmės tą patį asortimentą, kuris nuo prekybos centrų skiriasi nebent seniai žinomais ir išbandytais „Bajaja“, „Indigo rose“, „Rubinka“, „Zlatava“, „Brandiwyn Yellow“, „Jantarnyj“, „Malinowyj rodeo“, „Malinowyj kapturek“, „Pink Thai Eggs“, „Yellow pearshaped“, „Shejk“ ir keliais kitais. Pasirinkimas, sutikite, ne kažkoks.
O kur gi tos veislės, kuriomis džiaugiamasi pomidorų augintojų grupėse? „Malachitovaja škatulka“, „Alices dream“, „Chocolate striped“, „Sart Roloise“, „Mongolskij karlik“, „Northern Lights“, „Girl Girls Weird Thing“, „Fox nose“, „Orange russian 117“ ir gausybė gausybė kitų? Kodėl mūsų pomidorų augintojai yra, sakykim atvirai, sėklų pardavėjų skriaudžiami, klausimas yra atviras.
Ar sulauksime sėklų turguje?
Jau porą metų iš eilės ganėtinai gausus rusiškų bei ukrainietiškų pomidorų sėklų pasirinkimas būdavo Rokiškio turguje. Įdomu, kokia situacija klostysis šiemet? Mat kol kas turguje tegalima prekiauti tik maisto produktais. O jei karantinas ir bus kiek atlaisvintas, sunku prognozuoti, ar ten pasirodys prekiautojų.
Ir pomidorų mylėtojų grupėse prekybos oficialiomis sėklų pakuotėmis atžvilgiu kol kas nėra gerų ženklų. Jei pernai ir užpernai tokiu metu buvo siūloma gausybė rusiškų ir ukrainietiškų firmų sėklų, tai šiemet pasiūla yra faktiškai nulinė. Nors poreikis yra didelis.
Tam yra keletas priežasčių: visų pirma, įvairovė. Vien tik mano nuotraukoje matyti per šimtą skirtingų rusiškų veislių (nereikia užsiciklinti dėl jų, nes rusiškos veislės sudaro tik ketvirtadalį mano turimos sėklų kolekcijos).
Rusijos, Ukrainos sėklų gamintojai jau seniai rinkai teikia populiarias veisles. Dar vienas privalumas – dauguma veislių pritaikytos vadinamajai rizikingai žemdirbysytės zonai: šiauriniam klimatui, kuriame yra trumpa vasara ir ankstyvas ruduo.
Vienas esminių tokių sėklų trūkumų yra kokybė. Kadangi jos nėra tiekiamos oficialiai, tai laikymo ir pervežimo sąlygos gali būti nepalankios. Štai užpernai iš viso „Granatovaja kaplia“ pakelio neišdygo nė vienas pomidoras. Pernai gi tos pačios veislės sėklos dygo puikiai.
Kita gana dažna problema, su kuria susiduriama perkant rusiškas sėklas, yra vadinamasis „peresortas“ arba sumaišytos sėklos. Kitaip sakant, kartais pasėjus, tarkime, didelių jaučiaširdžių tipo veislės pomidorus, gaunami vidutinio dydžio pomidorai.
Kur gauti tokių sėklų? Gana nemenkas pasirinkimas ankstesniais metais buvo Rokiškio turguje. Bent jau įdomiausios, populiariausios veislės buvo siūlomos. Tiesa, šios sėklos yra nepigios. Tačiau nebūtinai dėl gobšių pirkėjų. Štai vienas iš kelių hibridų, kuriuos auginu, „Sokrovišče inkov“ kainavo apie 2,5–3 Eur už pakuotę.
Bet... Jei anksčiau pakuotėje buvo 10 sėklų, tai pernai... viso labo penkios. Pikta, bet pomidorai skanūs. O tai ganėtinai reta tarp hibridų. Todėl save gerbiantys pomidorų augintojai hibridų vengia.
Šiemet rusiškų sėklų pasiūlos kol kas nematyti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl karantino. Šios sėklos į Lietuvą patekdavo keliais būdais. Jų atveždavo vilkikų vairuotojai, važinėjantys į Rusiją ir Ukrainą.
Tiems, kurie išmano šią rinką, prisipirkti sėklų kur nors Rusijoje ir atvežti į Lietuvą yra gana pelninga: jos ten, lyginant su Lietuvos kainomis, kainuoja skatikus. O parduoti galima nuo maždaug 1,5 Eur už pakelį. Kita vežėjų grupė – asmenys, kurie vykdavo lankyti giminaičių.
Siųsti paštu tokias sėklas dabar sudėtingiau, ypač didesniais kiekiais, dėl sugriežtintų sanitarinių normų.
Ukrainietiškas eksperimentas pasiteisino
Trečias, pats paprasčiausias, nors, tiesą sakant, nepigus būdas papildyti sėklų kolekciją, yra pirkti jas iš pomidorų augintojų. Pirkti iš bet ko sėklas rizikinga: nors pomidoras iš esmės yra savidulkis augalas, visgi auginant didelį veislių kiekį, tikėtina, kad, pavyzdžiui, ant žiedo nutūpęs vabzdys ant savo kojyčių atneš kitos veislės pomidoro žiedadulkių ir netyčia gausime naują hibridą.
Tačiau tokia tikimybė ganėtinai maža. Todėl nemažai pomidorų augintojų, įskaitant ir mane, sėklas ruošiame patys.
Lietuvoje, Latvijoje yra nemažai gerą vardą turinčių specialistų. Kai kurie mūsiškiai žinomi toli už mūsų šalies ribų, pavyzdžiui, Norvegijoje. Pirkdami sėklas iš tokių specialistų, faktiškai nerizikuojate.
Pavyzdžiui, augintojas žydėti besiruošiančią kekę apriša specialiu tinkleliu, kad vabzdžiai prie jos neprieitų, naudoja kitas gudrybes.
Privalumai: pirmiausia, didžiulis asortimentas. Kadangi tai rimti kolekcionieriai, jie savo kolekcijas skaičiuoja tūkstančiais veislių ir kasmet pildo. Natūralu, kad kasmet visų turimų pomidorų veislių nesėja. Jie netgi formuoja tam tikrus maždaug iki 100 veislių katalogus ateinantiems metams, siūlydami labiausiai pasiteisinusias veisles.
Čia rasite tai, ko nėra jokiose parduotuvėse: „Kozula“, „Minusinskyje“ kolekcijas, DWARF projekto pomidorus ir daugybę įdomių, senovinių, paveldo veislių, įskaitant ir lietuviškas.
Trūkumas iš esmės yra vienas: nemaža kaina. 10 sėklų kainuoja nuo 1,5 iki 3,5 Eur. Ir dar siuntimo išlaidos. Tačiau perkant sėklas taip, yra tam tikrų privalumų. Pirmiausia, galima užsisakyti ir po 5 sėklas, tuomet kainuos mažiau.
Tačiau, perkant 10 sėklų, tiek sėklų pakelyje niekuomet nesu gavusi: paprastai įdedama nuo 13 iki 20 sėklų. Kitas privalumas: augintojai paprastai dar įdeda kelių veislų sėklų dovanų.
Tokios, augintojų sėklos sudaro tris ketvirtadalius mano kolekcijos, apie 320 veislių.
Dauguma jų pernai užsisakytos Ukrainoje, tačiau apie 70 veislių yra iš Lietuvos augintojų. Iš Lietuvos augintojų verta užsisakyti ne tik dėl patriotizmo. Kai kurie jų turi savo grupes „Facebook“ paskyrose, kurios vienija gausią augintojų bendruomenę, ten galima rasti patarimų ir konsultacijų daugeliu iškilusių problemų.
Dar vienas didelis privalumas yra tai, kad žinomiausios pomidorų augintojos pernai rugpjūtį Kaune surengė didelę pomidorų parodą, tiksliau sakyti, šventę su įdomiomis paskaitomis. Dar vienas privalumas užsisakyti sėklų iš tokių augintojų: jos dar spės atkeliauti iki sėjos pradžios.
Pernai nemenkai rizikavau užsisakiusi didelę siuntą iš Ukrainos. Viliojo patraukli kaina. Brangiausi pomidorai kainavo už 20 sėklyčių 30 grivnų (viena grivna kainuoja 0,03 Eur).
Tačiau tai buvo pačios brangiausios. Daugelio labai įdomių veislių, kurių parduotuvėse apskritai nėra) sėklos kainavo 10–20 grivnų. Buvo galima pasirinkti iš daugiau nei 2 tūkst. veislių katalogo. Augintojas bendravo labai maloniai. Siuntinys trimis laiškais atėjo maždaug per tris savaites nuo užsakymo.
Įdomu tai, kad sėklų daigumas faktiškai buvo idealus. Sumaišytų veislių nepasitaikė.
Kaupti patiems
Daugelis patyrusių pomidorų augintojų elgiasi taip: užsisako norimų veislių sėklų, po to, sulaukę derliaus, sėklas ruošiasi patys. Tokio metodo privalumas yra tai, kad išsaugomos jau prie vietos sąlygų prisitaikiusių augalų sėklos. Trūkumų irgi nemažai: sėklas reikia tinkamai rauginti ir paruošti, o tam reikia ir vietos, ir pastangų. Svarbu ir tinkamai jas laikyti. Tačiau pasistengti verta.
