Ši žiema, nors ir ritasi į pabaigą, atnešė labai daug džiaugsmo vaikams ir visiems, išsiilgusiems tos tikros lietuviškos žiemos. Daugybė sniego ir permainingi orai sukūrė puikią terpę iš sniego statomiems meno kūriniams. Štai kraštiečio Andriaus kieme vyksta sniego senių mūšis, pranešama ir apie pirmąją auką.

Gynybinė pilis

Sniego seniai savo žūtbūtinio mūšio vietą išsirinko Juodkaimių kaime. Andriaus Steponavičiaus namų kieme pilis išdygo visai netikėtai.

„Pirmiausia su sūnumi pastatėme vienišą sniego senį. Tada, kai dar daugiau prisnigo – bekasdami sniegą kieme sugalvojome padaryti sniego kalną vaikui čiuožinėti. Galiausiai gimė mintis pastatyti kažką rimčiau – tad prie to sniego kalno prilipdėme pilį.

Pati pilis lipdyta iš vientiso sniego, plytų imitacija tik išraižyta vientisame sniege. Tik pačiame pilies viršuje sniegas, jau pastingęs, buvo išpjaustytas“, – pasakoja Andrius.

Tiesa, pats pirmasis sniego senis, kuris ir tapo įkvėpimu pilies statybai, jau senokai guli pabiręs į mažus sniego grumstelius. Pačios pilies aukštis – apie 1,7 m, ilgis siekia 3 metrus, o plotis – apie du metrus. Steponavičių šeima ją pastatė vos per du vakarus.

Gamino ir ginklus

Pilis pilimi, tačiau paaiškėjo, kad joje gyvena sniego karalius, o pastarajam ginti reikia karių. O kad ginklai būtų įvairesni nei tik sniego sviediniai, šeima pagamino medinius lankus. Priešus gąsdinančią karinę sniego senių karių veido maskuotę gamino Andriaus žmona Aurelija.

„Karalių ir visus kareivius pagaminome per tris vakarus. Žmona siuvo kariams veido detales – akis, antakius, burnas. Gaminome ir medinius ginklus, o ir ledui reikėjo sustingti. Galiausiai sugalvojome, kad reikia pilį papuošti vėliava ir įtaisyti apšvietimą“, – pasakoja jis.

Pilį ir karius apšviečia 12 voltų LED juosta. Kadangi statinys yra kiemo gilumoje, juo mėgaujasi tik šeimos nariai, o labiausiai, žinoma, devynmetis Andriaus ir Aurelijos sūnus.