Tiek Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, tiek Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius sako nežinantys, kaip reikės įgyvendinti draudimo kontrolę ir teigia matantys spragų įstatymo bazėje.
A. Bužinsko teigimu, nuo penktadienio Vilniuje įsigalioja draudimas rūkyti pirmuosiuose 28 namuose, tačiau visas procesas savivaldybėje sukuria daug „popierizmo“ ir trunka apie mėnesį.
„Mes gauname prieštaravimą iš gyventojo, tuomet turime patikrinti ar gyventojas tuo konkrečiu adresu gyvena, yra registravęsis, tuomet mes jau rengiame administracijos direktoriaus įsakymą, informuojame administratorius, kurie turi iškabinti informacinius ženklus, informuoti gyventojus ir tuomet per mažiausiai dvi savaites tas įsakymas įsigalioja“, – LRT radijui pasakojo A. Bužinskas.
Jis pabrėžė, kad savivaldybė neturi pakankamų resursų užtikrinti draudimo kontrolę.
„Iš principo, ta kontrolė, ji užtikrinama nebus. Galiu pasakyti, kad Viešosios tvarkos pareigūnų Vilniuje tiek nėra ir mes tikrai turime daug funkcijų, tad rūkymo balkonuose prevencija tikrai nebus pirma pagal prioritetą ir nesėdės pareigūnai, nežiūrės į balkonus su žiūronais ir dronų nekels“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Sostinės savivaldybės administracijos atstovas pažymėjo manantis, kad bėda yra tame, jog „valstybė apskritai kišasi į žmonių privačias erdves ir pradeda tą dalyką reguliuoti“ bei sakė nežinantis, kaip veiks procedūra, kuomet žmonės patys gali pranešti apie nepageidaujamą rūkymą.
„Aš nelabai įsivaizduoju iš tikrųjų, kaip tas mechanizmas veiks, nes nufotografavęs asmuo turės nurodyti žmogaus vardą ir pavardę ir tikslų gyvenamąjį adresą“, – sakė jis.
Pasak T. Jarusevičiaus, Kaune jau yra parengta 40 administracijos įsakymų, o pirmasis, kuriuo uždraudžiama rūkyti penkiuose daugiabučiuose, įsigalios vasario 10 dieną.
Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šiame kurorte norą uždrausti rūkyti balkonuose pareiškė penki daugiabučiai. Jis teigė, kad savivaldybė įstatymą įgyvendins, tačiau sakė abejojantis tiek jo nauda, tiek kontrole.
„Aš laikausi tokios nuomonės, kad šis įstatymas – nėra įmanoma jo pilnai įgyvendinti, nėra įmanoma jo kontroliuoti. Šis įstatymas, priešingai, sukiršins dar daugiau žmones, kaimynus, kurie patys pradės vienas kitą sekti, fotografuoti“, – LRT radijui sakė Š. Vaitkus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Palangoje, ypač vasarą, kambarius ir butus nuomojasi daug atostogaujančių žmonių, o juos perspėti ir tinkamai kontroliuoti gali būti problematiška.
Palangos merui pritarė ir Kauno mero patarėjas, kuris teigė, kad neaiškumų įstatyme netrūksta, o jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas. T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.
Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.
Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.
Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.
Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.
Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.
