A++ klasė: kokie normatyvai, kas skirsis ir kas už tai mokės? Ar yra tikimybė, kad artimiausiu metu gali atpigti namo statybos, ar vis dėl to statybinių medžiagų kainos bei normatyvai neleis pastatyti pigiau? Apie tai ir apie kitus statybų niuansus „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo statybos darbų ekspertas Arūnas Puzinas.

Šįmet, sausio 1-ąją, įsigaliojo reikalavimas statyti A++ klasės namus. A.Puzinas paaiškino, jog pagrindinis skirtumas, lyginant A+ ir A++ klasės namus, 15–20 proc. aukštesni reikalavimai atitvarų – grindų, sienų, lubų – šiluminėms savybėms. Projektuojamas energijos suvartojimas A++ namuose turėtų būti apie 10 proc. mažesnis nei statytuose iki šiol.

„Griežtesni reikalavimai ir rekuperacijos sistemai. Visgi A++ namas nėra pasyvusis namas, kurio nereikia šildyti, pastarasis vis dar siekiamybė. Apie pasyviuosius namus galima kalbėti tik turint mintyje individualius namus. Kalbant apie daugiabučius ar visuomeninius pastatus, tai dar labai tolima perspektyva“, – įsitikinęs pašnekovas.

Atsižvelgiant į pastatų paskirtį reikalavimai A++ klasei šiek tiek skiriasi. Tačiau, kalbant apie gyvenamąją statybą, nesvarbu, vienbutis ar daugiabutis, reikalavimai iš esmės tie patys.

Pats statybų sektoriuje 16 metų dirbantis A. Puzinas prisiminė, kad jo darbo pradžioje apie energinį efektyvumą tebuvo kalbama, imtis pokyčių ryžosi retas. Šiandien, kalbant apie A+ ir A++ energinio naudingumo klases ir apie 10 proc. mažesnį energijos suvartojimą, jau nieko nebenustebinsi, bet, lyginant su B klasės pastatais, kurie statyti iki 2016 metų, skirtumas solidesnis – daugiau nei 2,2 karto. Esminis energijos suvartojimo kitimas įvyko tarp B ir A klasės, maždaug 1,6 karto.

Svarbu, jog, nustatant pastato energinio naudingumo klasę, remiamasi deklaruojama informacija. Vienintelis tikrinamas dalykas – sandarumas. Visa kita, eksperto žodžiais, garbės žodis, jog pastatyta taip, kaip buvo suprojektuota.

Beje, sandarumo, lyginant A+ ir A++ klasės namus, norminė reikšmė nepadidėjo, reikalaujamas rodiklis išliko 0,6, bet jei prisiminsime B klasę, rodiklis buvo 1,5. Taigi, pasikeitė 2,5 karto, arba, vaizdžiai kalbant, tiek skylių pastate tapo privaloma užkamšyti.

Ekspertas pataria, jog jei išsirinktas namas atitinka visus jūsų kriterijus, nepagailėkite 200–300 eurų ir atlikite sandarumo testą. Gautas dokumentas gali tapti net derybiniu objektu, arba tiesiog įsigysite būstą su teisingomis charakteristikomis, kad nebūtų tik garbės žodis.

Kalbant apie daugiabutį, atlikti sandarumo matavimą sudėtinga. Kiekvienas pastatas matuojamas atskirai, taigi, vertinti reikėtų mažų mažiausiai daugiabučio laiptinę. Priklausomai nuo pastato architektūros, formos, geometrijos, vienose atitvarose galima nepasiekti normos, tuomet kitose atitvarose taikomos kompensacinės priemonės.

„Pabrėžiu – energinio naudingumo nebeturime matuoti pinigais, išlaidos pastato šildymui nebežavi ir nešokiruoja, bet komforto lygis auga griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams.

Man teko gyventi 2006 metų name, dabar gyvenu naujame bute, didelis skirtumas ne tik kalbant apie išlaidas. Bute įrengta rekuperacija, dabar, kai namuose mokomės ir dirbame, negalime atidaryti langų, rekuperatorius tampa nebe norma, o būtinybė. Ne viską galima išmatuoti pinigais“, – kalbėjo A.Puzinas.

Kalbant apie A++ klasę, dar vienas reikalavimas – bent pusę energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kalbant apie daugiabučius, šis reikalavimas netaikomas, nes centralizuotai tiekiama šiluma taip pat išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Individualiame name naudojamas geoterminis šildymas, saulės elektrinė, saulės kolektoriai.

„Pusė energijos iš atsinaujinančių šaltinių, galbūt, perteklinis reikalavimas. Statome šiltesnį namą, kuris naudos mažiau energijos, o jo eksploatavimą paprastam žmogui padarome per daug inžineriškai sudėtingą.

Jeigu paimsime standartinį 150 kv. m ploto namą, jame, priklausomai A+ ar A++ klasės jis bus, išlaidos šildymui skirsis šimtu eurų, bet įsidiegtą bet kokią sistemą turės kažkas eksploatuoti. Kiekvieną pastatą reikia eksploatuoti tinkamai, juolab kad energinio naudingumo sertifikatas išduodamas 10 metų.

Per tiek laiko įvyksta daug visokių pokyčių, yra durys, langai. Statydami ar įsigydami būstą žmonės tam skiria daug dėmesio, paskui pamiršta. Po dešimties metų pro langus išleidžiama pusė šilumos energijos, į tai nekreipiamas dėmesys“, – apgailestavo pašnekovas.

Sandarumo testui įprastai ruošiamasi. Ekspertas patikino, kad, sandarumo testą atlikus statybų stadijoje, o vėliau, kokybiškai atlikus apdailos darbus, namo sandarumas nesumažės, priešingai.

Tiesa, nėra numatyta, kurioje stadijoje tikrinti namo sandarumą. Jei namas parduodamas be apdailos darbų, užbaigus juos, sandarumo testą rekomenduojama pakartoti, tuomet bus aišku, ar atliekant darbus, nebuvo pridaryta klaidų.

Reikalavmai energiniam naudingumui griežtėja, statybos brangsta. „Stebiu jau 16 metų, jog, užtenka pasižiūrėti į praėjusius metus, ir jau nesupranti, kaip už toką kainą sugebėjai pastatyti. Kainos, nors to dar nejaučiame, turėtų kilti 5–10 proc. Kainų kitimas pirminėje rinkoje kurį laiką dar nebus matomas, priešingai, nei antrinėje.

Žmonės stebisi statybos darbų kainomis, sykiu nepastebi, kaip vystytojai, kuriems nesiseka parduoti, neriasi iš kailio. Jie pastato net aukštesnės energinės klasės pastatus nei buvo numatyta, kad konkurencinėje kovoje įgytų pranašumą“, – reziumavo pašnekovas.