Tiesą sakant, jis jau įsitikino, kad gali tai padaryti, pristatydamas parodomąjį projektą, pavadintą „Mycotecture“ – 6 ir 6 pėdų dydžio grybų plytų arką iš grybų Ganoderma lucidum, arba kitaip – tikrinių blizgučių.
Philas Rossas nenaudoja paties tikrinio blizgučio vaisiakūnio – jis naudoja grybieną.
Grybiena greitai auga, yra nepaprastai patvari, atspari vandeniui, netoksiška, atspari ugniai ir biologiškai skaidi, rašo www.goodnewsnetwork.org.
P.Rossas naudoja grybieną plytų gamybai, augindamas ją maišeliuose su grybų mėgstamomis pjuvenomis, vėliau grybieną išdžiovina ir supjausto ypač tvirtais plieniniais pjūklais.
Šis metodas veiksmingas todėl, kad grybai celiuliozę, esančią pjuvenose, paverčia chitinu – tuo pačiu pluoštu, iš kurio sudaryti vabzdžių egzoskeletai.
„Plytos primena kompozicinę medžiagą, turinčią porėtos kryžminės plaušienos šerdį, kuri vis labiau tankėja išorinio sluoksnio link, – aiškino žurnalas „Discover“. – Pats išorinis sluoksnis yra nepaprastai kietas, atsparus smūgiams ir gali atlaikyti didžiulį spaudimą.“
Viename dizaino ir architektūros tinklapyje šios grybų plytos apibūdintos kaip tvirtesnės už betoną, o kitame, remiantis interviu su P.Rossu teigiama, kad šios plytos galėtų pakeisti įvairias plastikines polimerines medžiagas, naudojamas statybose.
Iš tiesų, dizaineriai jau naudojo grybieną, siūdami skrybėles, kanojoms ir ekologiškiems karstams gaminti.
Kitas P.Rosso planas, pasak to paties interviu, yra iš grybienos pastatyti visą namą, kuriame galėtų gyventi 12–20 žmonių.
