Tie, kuriems dažniau tenka apsilankyti Vaišvydavoje ar važiuoti per šią Kauno dalį, pastebėdavo greta pagrindinės Didžiosios gatvės jau daug metų stovintį medinį kryžių su Kristaus skulptūra ir aplink paminklą pasodintą sidabrinių eglių eilę.
Šią savaitę kryžiaus nebeliko, o spygliuočiai prieš kurį laiką buvo stipriai išgenėti. Styro tik eglių kamienai ir viena kita keistai atsikišusi šaka.
Žmonės ėmė svarstyti, ar tai ne gamtos niokotojų siautėjimo pasekmė.
Tačiau dingęs kryžius ir išgenėtos eglės – aktyvių Vaišvydavos gyventojų darbas. Miestelyje gyvenanti ir aplinką aplink išgenėtas egles tvarkanti Vyta Laimutė Gužienė pasakojo, kad idėja pastatyti paminklą ir pasodinti spygliuočių kilo asociacijos „Vaišvydava“ įkūrėjai Alvyrai Dargienei, o jos bendramintės padeda prižiūrėti vietiniams gyventojams svarbią vietą.
A.Dargienė prisiminė, kad kryžius buvo pastatytas prieš 31 metus juo pagerbiant Kauno marių užlietus kaimus, nes dalis jų gyventojų tada įsikūrė Vaišvydavoje.
Greta, Girionyse, esančios Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškininkystės urėdijos miškininkai padovanojo seno ąžuolo kamieną, iš jo tautodailininkas Viktoras Žilinskas išskaptavo kryžių su rankas į šonus ištiesusiu Kristumi.
„Esu agronomė, daugiau kaip 30 metų dirbau Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškininkystės urėdijoje, specializavausi auginti, dauginti ir skiepyti egles. Todėl kai už vietinių gyventojų pinigus buvo pastatytas paminklas, aplink pasodinau sidabrinių eglių“, – pasakojo A.Dargienė.
Kryžius per 31 metus supuvo, todėl aktyvi Vaišvydavos bendruomenė iš miesto savivaldybės sugebėjo gauti beveik 4 tūkstančius eurų jam restauruoti ir aplinkai aplink kryžių sutvarkyti. Medinį meno kūrinį šią savaitę restauratoriai išsivežė į Prienus ir iki šių metų pabaigos planuoja jį atnaujinti.
„Aplink kryžių augusios eglės bėgant metams paseno, kai kurios šakos nudžiūvo, spygliai sušuto, todėl nusprendžiau šiuos spygliuočius paskiepyti. Į sidabrines egles įskiepijau svyrančiųjų eglių skiepus. Ilgainiui medžius formuojant jie įgis savitą formą, primins egles, kurios populiariai vadinamos verkiančiosiomis“, – pasakojo agronomė.
Aktyvi moteris sakė, kad tai dar ne visi darbai. Prie laikinai nukelto kryžiaus jau pasodintos ir dvi pušys, gėlių. A.Dargienė svajoja, kad aplink kryžių atsirastų visas skveras, kur vietiniai gyventojai galėtų ilsėtis, tikisi, kad tokią idėją palaikys Kauno savivaldybė.
Dendrologė: išrauti visada suspėsite
Loreta Semaškienė
Kauno miškų ir aplinkos
inžinerijos kolegijos docentė
„Kadangi kolegija yra netoli Vaišvydavos, pastebiu joje vykstančius pokyčius. Mačiau, kad prie kryžiaus augančios eglės paskiepytos. Matyti, kad kol kas ne visi skiepai prigijo, kai kuriuos medžius reikės skiepyti iš naujo.
Norint, kad eglės atrodytų gražiai, reikia daug kantraus darbo ir laiko.
Kai prie namų ar viešosiose erdvėse augančios eglės tampa labai didelės, užima daug vietos ar ima nykti, žmonės jas linkę nupjauti. Manau, kad skubėti to daryti nereikėtų. Jas skiepyti, suteikti medžiams naują formą – puiki idėja. Išrauti medį bus galima, jei eksperimentas jį skiepijant nepavyks.
Manau, kad Vaišvydavoje augančių eglių skiepijimas yra gera išeitis norint išsaugoti medžius, nes formuoti egles karpant nelabai pavyksta. Tokiu būdu formuoti lengviau tujas, pušis, puskiparisius.“
