Korekcijos – tik gerai apgalvotos
Karkasinių namų statyba užsiimantis Edvinas Misiūnas paaiškino, jog karkasinio namo statybų pradžia – energinis projektas, kurį rengiant įvertinamos statybinės medžiagos: „Privalu naudoti tam tikros klasės mineralinę vatą, priešvėjinę plokštę ir kitas medžiagas.
Projektuotojai įvertina pasirinktas medžiagas, stogo, grindų, sienų konstrukcijas, galimus šiluminius tiltelius ir ar bus pasiekta reikalaujama energinio efektyvumo klasė. Daug kas stato be šio energinio projekto, bet tokiu atveju namas gali neatitikti reikalavimų.
Kita vertus, esame statę namų, kuomet planuota pasiekti B klasę, tačiau dėl panaudotų kokybiškų medžiagų namas atitiko A ar A+. Vienas svarbiausių dalykų, kad medžiagos būtų kvėpuojančios, tik tokiu atveju namas bus ilgaamžis. O keičiant vadinamąjį sumuštinį, labai svarbu, ką norima keisti.“
Anot E.Misiūno, jei jo įmonės specialistai rengia techninį darbo projektą, energinės projekto dalies projektuotojui pateikia informaciją, koks sienos „sumuštinis“ bus, kokia mineralinė vata bus naudojama, priešvėjinė, OSB plokštė, kokio storio polistireninio putplasčio sluoksniu bus šiltinamos grindys, kokia stogo konstrukcija, kokie langai pasirinkti.
Įvertinęs šią informaciją, projektuotojas pateikia savąją – koks šiltinimo sluoksnis reikalingas ir pan. Kiekvienas namas – individualus, juolab kad viename name langai sudaro 10 proc. visų sienų, kitame – 50 proc.
Pašnekovas pasakojo, jog jam praktikoje teko susidurti su atvejais, kuomet prašoma pataupyti ir plonesniu polistireninio putplasčio sluoksniu šiltinti grindis.
„Namą atiduodant vertinti niekas to netikrins, taigi, besistatantys namus tą daro, tačiau kenkia patys sau.
Būna, jog paprašo projekte numatytą medžiagą keisti kita, pigesne. Naudojame vienokią plėvelę, kuri yra patikrinta, bet užsakovas prašo keisti kita, pigesne. Atkalbinėjame, jog nesame jos naudoję, negalime garantuoti kokybės. Bet jei jis nori kažkur pataupyti, primename, kad tai jo atsakomybė, paieškome prašomų medžiagų. Nenaudojame pigiausių, bet pigesnių alternatyvų ieškome“, – pasakojo statytojas.
Viešojoje erdvėje dalijamasi informacija, jog kone kiekvienas karkasinių namų statytojas turi savą geriausią namo „sumuštinio“ variantą arba net keletą. E.Misiūnas nesutinka – variantas yra vienas, tik jis šiek tiek keičiasi priklausomai nuo pasirinktos namo apdailos.
„Jei apdailai naudojamos medinės dailylentės, „sumuštinis“ – vienas ir tas pats, tik dažnai tenka matyti, jog jį sumaišo. Pavyzdžiui, OSB plošktę tvirtina namo išorėje, kas yra didelė klaida, mat ji nekvėpuojanti medžiaga. Jei sienoje yra drėgmės arba statybos vyko rudenį, namo viduje gali atsirasti pelėsio“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jei siena tinkuojama, „sumuštinis“ vėlgi šiek tiek kitoks, skalūnui ar mūrui dar kitaip, tačiau nė vienas kardinaliai nesiskirs.
Svarbiausias statytojo patarimas – kvėpuojančios medžiagos ir oro tarpai, kurie neretai būna per maži arba ne taip įrengti, todėl pastate prasideda problemos.
Statytis pačiam – tik turint pakankamai žinių
Po poros mėnesių įsigalios reikalavimas statyti A++ energinio naudingumo klasės namus. Socialiniame tinkle susirinkę bendraminčiai jau ėmė nuogąstauti, jog pačiam pasistatyti namą taps neįmanoma misija.
Pašnekovo žodžiais, jei namą stato žmogus, prieš tai susidūręs su statybomis, žino, kaip išvengti šiluminių tiltelių, įmanoma, kitu atveju – ne.
„Šiuo metu net ne visi statytojai pasiekia A+ klasę, prisidaro daug bėdų, taiso klaidas, kas kainuoja. Ne visi statybininkai žino, kaip teisingai apšiltinti namą, išvengti šiluminių tiltelių.
Užbaigia apdailą, pritvirtina gipso plokštes, atlieka sandarumo testą, o šis neigiamas. Jei projektas sudėtingas, daug susikirtimų, sudėtingi grindų mazgai, sandarumą užtikrinti nėra paprasta“, – patvirtina pašnekovas.
E.Misiūnas pasakojo girdėjęs ne vieną istoriją, kuomet dėl broko namo nepavyksta atiduoti vertinti, tuomet griebiamasi šiaudo – ieškoma, kam sumokėti už sertifikatą arba dar blogiau – energinio naudingumo sertifikatas tiesiog suklastojamas nuotraukų redagavimo programa ir pan.
„Jei namą praėjus kažkuriam laikui norima parduoti, o būsimieji pirkėjai nusprendžia prieš sumokėdami pinigus atlikti sandarumo testą, tuomet ir paaiškėja, jog namas nesandarus, nors statytas tik prieš metus, o ir dokumentai rodo ką kita“, – kalbėjo specialistas.
Techniniu prižiūrėtoju dirbantis Laimonas pasakojo, jog jo darbas – rūpintis, jog projekto būtų laikomasi, o nereikalingų pakeitimų tiesiog nebūtų.
„Savavališkai pakoreguotas karkasinio namo „sumuštinis“ gali reikšti nepasiektą energinio naudingumo klasę ir neužbaigtas statybas. Antra, jei namas neatitiks projekto, bus nesandarus, nešiltas, teks susitaikyti su didesnėmis nei planuota išlaidomis šildymui“, – kalbėjo Laimonas.
Jei karkasinio namo šiltinimo sluoksnis plonesnis nei numatyta projekte, pašnekovo žodžiais, padėtis sudėtinga, tuomet belieka energinio naudingumo klasės siekti kitais būdais, pavyzdžiui, diegiant daugiau atsinaujinančių šaltinių, kad ir sumontuoti saulės kolektorius ir pan.
„Jei batai per šalti, juk reikia kailinių ar kepurės“, – replikavo pašnekovas.
Darant pakeitimus svarbu suprasti, kam jie
Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė paaiškino, jog karkasinių namų sienų, stogų ar grindų konstrukcijų sprendiniai yra panašūs, nors negalima sakyti, kad visada yra vienodi.
Visuose sprendiniuose rasite tas pačias funkcijas atliekančius medžiagų sluoksnius, skirsis medžiagų tipai ir gamintojai, gaminio kokybė, techniniai parametrai, matmenys.
Projektuotojai numato pastato konstrukcijų sprendinius, kurių šiluminiai parametrai – sienos ar stogo šilumos perdavimo koeficientas – įvertinami skaičiuojant pastato energinius nuostolius.
Taigi, didžioji dalis pokyčių, padarytų projekte, turėtų įtakos ir pastato energiniam efektyvumui. Paprastai tariant – medžiaga medžiagai nelygi.
A. Endriukaitytė pateikė pavyzdį. Projekte sienos konstukcijoje numatytas šilumos izoliacijos storis 300 mm, kai termoizoliacijos šilumos laidumo koeficiento deklaruojamoji vertė yra 0,035 W/mK.
Jūs pasirinkote šilumos izoliaciją su blogesnėmis šiluminėmis savybėmis, kuomet šilumos laidumo koeficiento deklaruojamoji vertė 0,039 W/mK.
Vietoje 300 mm storio izoliacijos reikėtų panaudoti 335 mm storio izoliaciją. Izoliacijos sluoksnio storio pakeitimas turi įtakos ir sienos konstrukcijai, tada reikėtų arba didinti karkaso statramsčius, arba įvesti dar papildomą karkasą ar kažką panašaus.
Jei nekeisime izoliacijos storio, o tik pasirinksime medžiagą su didesniu šilumos laidumu, tuomet turėsime kitoje vietoje imtis papildomų pokyčių, pavyzdžiui, pasirinkti dar efektyvesnius langus arba didinti šilumos izoliacijos storį stogo konstrukcijoje ir panašiai.
Kitaip sakant, reikėtų perskaičiuoti pastato šilumos nuostolius ir nustatyti, kokie pokyčiai bus geriausi kainos ir efektyvumo prasme.
„Jei numatote daryti pakeitimus naudojamų medžiagų asortimente ir nenorite atlikti energinio naudingumo pakartotinių skaičiavimų, geriau keisti į efektyvesnes medžiagas.
Jei tai šilumos izoliacija – su mažesniu šilumos laidumo koeficientu, paliekant projektinį storį, – patarė pašnekovė. – Labai norėčiau akcentuoti dar vieną ypatingai svarbų dalyką karkasiniuose pastatuose: tai pastato sandarumo linija, arba kitaip – „raudonoji linija“.
Paprastai kalbant, tai reiškia, kad visi vandens garus ir orą izoliuojantys sienų, stogo, grindų sluoksniai turi susijungti į vieną vientisą sluoksnį. Vandens garus ir orą izoliuojantys sluoksniai yra įrengiami iš vidinės (šiltosios) pastato pusės.
Dažniausiai tam naudojama polietileninė plėvelė, bet gali būti panaudojamos ir kitos mažai vandens garams laidžios medžiagos. Kam reikalinga „raudonoji linija“?
Būtent ji atlieka sandarumo užtikrinimo funkciją. Jei šią liniją numatome pažeisti, o tai gana dažnai pasitaiko, pavyzdžiui, įstatome elektros kištukus, būtina numatyti priemones, kaip ją užsandarinsime, o ne paliksime bet kaip.“
Vėdinamosios konstrukcijos – sienos, šlaitinis stogas – turi būti įrengtos su vėdinamu oro tarpu, į kurį apatinėje konstrukcijos dalyje patenka, o viršuje pasišalina lauko oras. Vėdinamas oro tarpas yra įrengiamas prieš sienų apdailos sluoksnį arba stogo dangą, jei stogas yra apšiltinamas ir apačioje yra įrengiamos šildomos patalpos.
Jei stogas yra šaltas, tai yra šiltinamos palėpės grindys, reikia numatyti vėdinimo angas pastato frontonuose. Neteisingai įrengus vėdinamus oro tarpus, t. y. į oro tarpą nepatenka ir iš jo nepasišalina lauko oras, nepakankamas oro tarpo aukštis, palėpės atveju per mažos vėdinimo angos, neišvengiamos kondensato problemos.
Įprastai šlaitiniai stogai įrengiami naudojant difuzines plėveles šilumos izoliacijos apsaugai nuo vėjo ir stogo hidroizoliacijai.
Šios dvi į vieną sujungtos funkcijos lemia tai, kad difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacinio sluoksnio, o virš jos suformuojamas vėdinamas oro tarpas ir išsprendžiamas vandens nutekėjimas, jei kartais vanduo patektų po pagrindine stogo danga.
Difuzinė plėvelė yra laidi vandens garams, todėl šiame sprendinyje ji negali būti pakeista kita medžiaga arba turi būti keičiamas ir visas sprendinys.
