Įvairus moliūgo panaudojimas
Įprastai Helovino nuotaiką kuria išpjaustyti moliūgai. Vis dėlto per metus vien Didžiojoje Britanijoje 95 proc. išaugintų moliūgų nukeliauja į šiukšlinę, nes išpjausčius visa jų masė išmetama. Galiausiai, kai moliūgas supūva ir nebeteikia grožio, išmetamas ir jis. Kad taip nenutiktų ir Lietuvoje, moliūgą galima panaudoti keliais būdais.
Moliūgų sėklose gausu proteino, cinko, taip pat jos yra turtingos įvairių vitaminų. Prekybos centruose galima išvysti pardavinėjamas moliūgų sėklas, jų galima pasidžiovinti ir namie: tereikia jas atskirti nuo moliūgo minkštimo, užberti druskos ir išmaišyti, įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 150 laipsnių, ir kepti, kol jos gražiai paruduos.
Dar vienu receptu pasidalino „Dvaro saldaininės“ konditeriai Lukas Jasinskis ir Justė Norvaišaitė, kviečiantys pasigaminti saldainių iš moliūgo. „Pirmiausia reikia susmulkinti moliūgus juostelėmis arba kubeliais, pagaminti cukraus sirupą iš cukraus, vandens, citrinų žievelių, apelsinų žievelių, cinamono.
Tuomet reikia užmerkti smulkintus moliūgus į sirupą ir laikyti 10 valandų, praėjus laikui, moliūgus gerai nuvarvinti. Sirupą galima suvartoti prie blynų vietoj grietinės, uogienės arba cukraus. Nuvarvintus moliūgus dėti į elektrinę džiovyklę ir džiovinti, kol jie tampa kieti, sausi, kaip saldainiai arba guminukai“, – tikino konditeriai, teigiantys, kad skoniui išgauti reikia nemažai įdirbio.
Kaip sumažinti taršą per Vėlines
Vėlinių laikotarpis – sakralus metas, kai prisimename mirusiuosius, einame į kapus, jiems atminti uždegame žvakes. Deja, iš šios šventės, kaip ir iš kitų gražių tradicijų, verslininkai padarė komercinę šventę. Masiškai perkamos žvakės, dirbtinės gėlės nugula į sąvartynus, šimtams metų teršdamos mūsų planetą ir kenkdamos patiems žmonėms.
Įprastai bent Kretingos kapinėse šiukšlės vežamos maždaug kartą per savaitę, tačiau Vėlinių laikotarpiu šiukšlės vežamos kasdien, kartais kelis kartus per dieną. Vis dėlto teisingai šiukšles išrūšiavus yra galimybė jas perdirbti. Ta pati medžiaga, kuri šimtus metų dūlėtų sąvartyne, perdirbta gali būti vėl naudinga žmogui.
Keturi patarimai, kaip sumažinti gamtos taršą. Pirmasis – mažinti žvakių kiekį. Vėlinių esmė – atminti mirusįjį, o ne atnešti jam daugiau žvakių. Gyvas gėles, atskirtas nuo tekstilės, galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį, esantį netoli kapinių. Žaliosios atliekos greitai suyra ir irdamos nepalieka didelio taršos pėdsako.
Daugkartinio naudojimo žvakės taip pat saugo gamtą, jose pakeičiama tik vidinė kapsulė. Tokiu atveju žvakės indas galės metų metus gaubti degančią žvakę. Neišvalytos ir parafinu užterštos plastikinės kapsulės negalima mesti į plastiko konteinerį. Tokiu atveju ji turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį, tačiau, kapsulę išvalius, ją galima mesti į plastiko konteinerį ir taip jį panaudoti dar kartą.
Galiausiai svarbu netingėti rūšiuoti. Stiklinę žvakę reiktų atskirti nuo metalinio dangtelio. Stiklinės žvakės indas be išdegusios žvakės likučių yra metamas į stiklo atliekų konteinerį, o metalas – į plastiko atliekų konteinerį.
Plastikinės žvakės indą be išdegusio parafino likučių galima mesti kartu su metaliniu dangteliu, nes į plastiko konteinerį gali keliauti plastiko ir metalo atliekos. Plastikines gėles, atskirtas nuo tekstilės, taip pat galima mesti į plastiko konteinerį, tekstilę – į atskirą tekstilės konteinerį.
