Dažniausiai kapus prižiūri arčiausiai gyvenantys, o per Vėlines kapinėse apsilankę giminaičiai, pagerbdami mirusįji, palieka įvairių kompozicijų, žvakių. Po kurio laiko didžioji dalis puošmenų virsta šiukšlėmis ir rūpesčiais kapus prižiūrinčiam artimajam. „Kad taip nenutiktų, floristines dekoracijas kapams rinkitės sąmoningai ir atsakingai, tokias, kurios neteršia, išlieka ilgiau ir yra natūralios“, – pataria M.Azulevičiūtė.
Prie populiariųjų „zero waste“, „draugiškas aplinkai“ sąvokų ji sakosi pridėtų dar vieną – „tikrumas“. „Pastebiu, kad žmonės suirzę ir pavargę nuo intensyvaus neigiamo aplinkos triukšmo nebegirdi savęs, savo intuicijos, todėl kyla poreikis sustoti, nusimesti socialinėje erdvėje demonstruojamos narciziškos puikybės naštą, kaip tuos plastiko blizgučius, ir džiaugtis tuo, kas tikra.
Šis susiformavęs poreikis veikia mūsų grožio, estetikos sampratą, natūralios ir tikros dekoracijos tampa vis patrauklesnės, o šventės įgauna kitą, gilesnę, prasmę. Tad tokia „tikra“ kompozicija tampa ne tik estetiška dekoracija, bet ir prasmingumo, sąmoningumo simboliu“, – įsitikinusi kūrėja.
Jos žodžiais, klaidinga manyti, kad dirbtinės gėlės ir dekoracijos yra ilgaamžės. Priešingai – veikiamos lietaus ir saulės jos greitai praranda vaizdą ir teršia aplinką. Dirbtinių gėlių viduje yra vielos, kurią sunku atskirti, todėl jų perdirbimas tampa problematiškas. Chrizantemos, nors ir gyvos, bet greitai nuvysta pakąstos šalčio, jos parduodamos plastikiniuose vienkartiniuose vazonuose.
Šiukšlėmis virsta ir gyvoms gėlėms susmeigti naudojama kempinė. Šiemet vietoje sintetinės kempinės Monika kompozicijos pagrindui naudoja natūralios medienos rąstelius. Tokie nedideli rąsteliai atrodo labai dekoratyviai ir yra unikalūs kapų puošyboje. Prie jų lengvai tvirtinasi sąmanos, tujų šakelės ar kita žaluma.
Šiemet puošyboje karaliauja sąmanos, tačiau reikėtų naudoti tik samanas, surinktas nuo nugriuvusių medžių, kelmų ar akmenų, nekenkiant gamtai. Jos tvirtinamos vielute, siūlu arba karštais klijais.
Tradicinės formos, naudojamos kapų puošybai – širdelė, vainikas ar kryžius. Vainiko pagrindą galima susisukti iš šiaudų, šakelių, tačiau netiks laikraštis. Nuo drėgmės jis geitai praras formą, nebelaikys kompozicijos. Antriniam panaudojimui puikiai tiks seno vainiko pagrindas, jei tik jis yra šiaudinis.
„Rekomenduoju į pačią dekoraciją įkomponuoti ir nedidelę žvakę – neatsiejamą Vėlinių simbolį. Nereikės pirkti atskiros žvakės, ji gražiai apšvies kompoziciją ir „nepasimes“ tarp kitų papuošimų“, – patarė kūrėja.
Dar viena jos siūloma idėją – kompozicijoje panaudoti žvakę, pagamintą iš buityje turimų nebereikalingų stiklainių ar indelių. Galite sunaudoti kitų žvakių likučius ir taip juos prikelti antram gyvenimui arba naudoti natūralų bičių vašką, kuris neteršia aplinkos. Žvakė tvirtinama prie pagrindo iš visų šonų prispaudžiant smeigtukais.
Pasigaminus pagrindą ir pritvirtinus žvakę, toliau dėliojama viršutinė kompozicija. Vėlinių dekoracijoje nereikėtų naudoti nei per daug elementų, nei spalvų. Joje puikiai derės keli šviesesni augalai arba grakštūs pataisai.
Galima įpinti sausų šakelių ar pritvirtinti šakelių ryšulėlių. Kuriant iš natūralių gamtinių priemonių svarbu jų nedažyti (vienintelė priimtina dažų spalva – balta), taip išlaikysite harmoningus atspalvius, kompozicja pavyks ir neturint specifinių floristo žinių.
