Vėlinės – artimųjų kapų lankymo metas. Artėjant Lapkričio 1-ajai apie tai, kaip rudenį apsodinti kapus, kaip juos paruošti žiemai ir kaip papuošti per Vėlines, portalas lrytas.lt kalbėjosi su kapų apželdinimo specialiste Egle Balčiūniene.

Planuojant, kaip sutvarkyti amžinojo polisio vietą per Vėlines, svarbu atsižvelgti į tai, kas jau pasodinta ant kapo, o kartu vertėtų nebijoti ir skirtingų sprendimų derinio.

„Visada yra galimas sprendimų derinys: galima padėti ilgai išliekančią puokštelę ir jeigu turite gėlyną, jame pasodinti keletą rudeninių gėlių“, – sakė kapų dizaino ir apželdinimo įmonės „Memorus“ vadovė.

Kokius augalus sodinti?

Kapų apsodinimas rudenį –klausimas, kuris vasarai persivertus į šaltąjį metų laiką kyla daugeliui. Pasak kapų dizaino ir apželdinimo specialistės, labai vėlyvą rudenį sodinant gėles kyla grėsmė, kad augalai nespės prigyti. Tačiau tinkamai pasirinkus laiką ir augalus, rudeninis kapų apželdinimas gali būti itin sėkmingas.

„Rudenį, maždaug iki spalio vidurio, dar gali būti sodinami visi dekoratyvūs daugiamečiai augalai, pavyzdžiui, šliaužiantys kadagiai, skiepytos ar šiaip lėtai augančios pušaitės, dekoratyvūs žemaūgiai krūmeliai, tarkim, raugerškiai, lanksvos.

Sodinant labai vėlai, augalas tiesiog gali nespėti įsišaknyti ir prigyti. Taip pat iki šio laiko dar galima sodinti daugiametes svogūnines gėles: tulpes, narcizus, snieguoles“, – teigė E.Balčiūnienė.

Jei šiuo metu kapavietėje auga populiarieji sezoniniai augalai, pavyzdžiui, žilė pilkšvalapė arba kalocefalas, juos galima palikti ir per žiemą. Net ir užklupus naktinėms šalnoms ar augalams pašalus, jie nepraras savo išvaizdos.

O sukuriant išbaigtą kapų dekorą galima įsodinti viržių. Tai, pasak kapų apželdinimo specialistės E.Balčiūnienės, bus praktiškas, gražus ir šalčiui atsparus derinys.

Idėjos Lapkričio 1-ajai

Anot kapų apželdinimo specialistės, jeigu kapavietės plotas nėra labai didelis ir jeigu po Vėlinių nebus galimybės aplankyti kapų, kad viską nuimtumėte, tuomet verčiau rinktis sausų-džiovintų gėlių kompozicijas, kurios yra ekologiškos, suyrančios.

Gražiai atrodo ir kompozicijos iš samanų, medžio šakelių, keletos gėlių. Ilgai išliekančios ir šalčiui atsparios kompozicijos gaminamos iš kėnio šakų.

„Profesionalūs floristai gali padaryti ne tik gražią, puošnią kompoziciją, bet ir ilgai išliekančią, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Be abejo, visuomet lieka kompozicija ir su dirbtinų gėlių fragmentu, vienu kitu žiedeliu, bet ne su tomis dirbtinėmis gėlėmis, kurias esame įpratę matyti.

Kokybiškos dirbtinės gėlės yra brangios ir, užmetus akį, jų tikrai neatskirtume nuo gyvų. Žinoma, galvojant apie ekologiją, verčiau rinktis kompozicijas iš natūraliai gamtoje randamų elementų arba rinktis sodinamus augalus“, – teigė E.Balčiūnienė.

Kartais kapavietėje būna palikta daug juodžemio, o ir pats kapavietės plotas būna gana didelis, todėl vien su nedidele kompozicija erdvė vizualiai neužsipildo.

„Kad kapavietė neatrodytų „tuščia“, galima sodinti kokybiškus, didesnius viržius. Jie pakankamai gerai atlaiko šalnas, yra puošnūs, o kokybiški ir tinkamoje jiems dirvoje, tinkamai pasodinti išlieka dekoratyvūs ir kitais metais, auga ir kaip daugiametis augalas.

Viržiai gali būti vienspalviai, galima juos sodinti maišant porą spalvų: pavyzdžiui, vieną violetinį, kitą baltą ir taip dėstant eilute. Galima sodinti šachmatų principu, taip pat maišant dvi spalvas.

Šiuo metu viržių spalvinis pasirinkimas yra labai platus, tad tik fantazijos reikalas, kaip juos sukomponuoti. Galima sodinti ir erikas, tačiau jos mažiau atsparios šalčiui ir mūsų regione įprastai auga kaip vienmetis augalas.

Labai mėgiamos yra chrizantemos. Jos – geras sprendimas, bet tik tuo atveju, jeigu kapavietę turėsite galimybę aplankyti dar kartą. Tai padaryti vertėtų daugmaž lapkričio viduryje, o vėliausiai – gale, nes chrizantemos tikrai nušals ir atrodys neestetiškai.

Chrizantemos įprastai, priklausomai nuo jų augimo vietos, gali pakelti 2-5 laipsnių šaltį. Dažniausiai sodinamos ir labiausiai mėgiamos yra baltos chrizantemos, nors kartu jos yra pačios neatspariausios šalčiui – tuoj pat paruduoja“, – sakė E.Balčiūnienė.

Patarimai ruošiant kapavietę žiemai

Paklausta, ar prieš žiemą vertėtų kaip nors specifiškai paruošti kapavietę šaltajam sezonui, kapų dizaino specialistė pabrėžė, kad pirmiausia būtina nuimti visas sudegusias žvakeles, nuvytusias gėles, ypač eglišakių šakeles, kurios vis dar dažnai naudojamos kompozicijose.

Bėgant laikui eglišakės nubyra ir teršia skaldelę, darosi sunku iš išrinkti spyglius.

„Jeigu dar nėra šalnų, gerai paliekite daugiamečius augalus – buksmedžius, spygliuočius, ypač jeigu ruduo sausesnis. Jeigu auga dekoratyviniai augalai ar lapuočių gyvatvorės, kurias reikia formuoti, tą dar galima padaryti iki prasidedant didesnėms šalnoms.

Prieš pat žiemą, prasidėjus šalnoms, galima apdengti šalčiui jautrius ar pirmais metais sodintus augalus specialiais „žiemos rūbais“, taip pat pamulčiuoti jų šaknis. Jeigu kapavietėje turite medinių detalių, rudenį jas dar galima impregnuoti“, – patarimais pasidalijo E.Balčiūnienė.