Gerai augs, jei žemė puvininga
„Kai bus laikas imti derlių, tada ir ieškosiu receptų, ką pasigaminti, o dabar dar tegul paauga, mažosioms anūkėlėms Smiltei ir Elijai bus košėms virti“, – sakė Danutė.
Ji apgailestavo prie geltonų kamuolių negalinti mergaičių nufotografuoti, mat dvynės gyvena Klaipėdoje, o ir teturi po 7 mėnesius, tad fotosesijos Jokūbavo senelių darže šiemet dar nebus.
Ir vis dėlto Danutės vyras Jonas Bertužis paatviravo: kažkada labai seniai jie bandę moliūgus auginti, bet netinkamoj vietoj. „Iš profesijos abu esam agronomai, o nemokėjom. Padarėm klaidą pasodinę užuovėjoj, šilumoj, bet ne puviningoje žemėje. Dar visai mažas moliūgų galvas prakirsdavo ir vidų išlesdavo suskridę balandžiai, kėkštai ir šarkos.
Dėl to ir numojom į moliūgus ranka“, – sakė jis. Vaikystėje Jono mama virdavusi „bulvynę“ su moliūgais, tik šią daržovę kaimo žmonės anuomet kažkodėl arbūzais vadinę. „Gimiau 1944-aisiais, metai buvo sunkūs. Tėvai prie namų Rūdaičiuose daug ką – „arbūzus“ taip pat – augino, ne tiek dėl skanumo, kiek dėl naudingumo, kad tik būtų šeimai, ko valgyti.
Turėjom 45 hektarus žemės, kad į Sibirą neišvežtų, kuriam laikui į Pagėgių rajoną pabėgę buvom. Atgal į Rūdaičių kaimą sugrįžom, kai Stalinas mirė“, – vaikystės prisiminimais pasidalijo jis.
„Čempionai“ – įnoringi
D. Bertužienė atviravo anksčiau su „Pajūrio naujienomis“ gaunamas moliūgų sėklas kam nors iš kaimynų išdalindavusi, o šiemet į kompostingą žemę pabėrė savo darže ir laukė, ar kas išaugs.
„Kai iš po žalių lapų pamačiau geltonuojant, apsidžiaugiau – ir miela akiai, ir gera žinia, kad moliūgų anūkams užteks“, – sakė pašnekovė. Jos žodžiais, nors visos sėklos nesudygo, tačiau ir nereikia – iš patirties žino: jei augalui leisi turėti daug žiedų, jie tarpusavyje turės dalintis energija. O „vienturčiai čempionai“ – įnoringi, visos maisto medžiagos turi kliūti jiems.
Iš viso Bertužių darže šviečia 3 didelės, kelios vidutinės moliūgų galvos, yra keletas ir visai mažiukų, ant tvoros pakibusių. Danutė daržo per daug nelaistė, drėgmės žemesnėse vietose ir taip pakako. Kad moliūgai nesupūtų, jų apačioje pakišo po vyro išpjautą medinę lentelę. Moliūgai, kaip ir didžiuliame šiltnamyje augantys pomidorai, – Danutės rūpestis.
Jonas kitos veiklos 72-jų arų sodyboje turi. Pats pasidirbo didžiulę – 3 ir 3 pločio – kompostavimo dėžę, už ūkinio pastato sėjomainai užsėjo ir augina dobilieną – bus pašaro triušiams, kuriuos daug metų laiko, dar prižiūri 15-ka bičių avilių, suka medų.
Į šventę – kad ir su kaukėmis
Jokūbave moliūgų augintojų yra ir daugiau. Atsitiktinai gatvėje sutiktos Marytė Raišutienė ir Genutė Norvaišienė pasakojo sėklų kasmet taip pat gaunančios kartu su „Pajūrio naujienų“ laikraščio prenumerata.
„Bet šiemet mano moliūgai – mažesni, nesinori nė rodyti. O anksčiau užaugdavo tokių, kuriuos iš daržo reikėdavo ritinte išritinti – neįmanoma būdavo pakelti“, – sakė gyvenvietės centre, Kretingos gatvėje, gyvenanti Marytė.
Į Rudens derliaus ir į „Pajūrio naujienų“ organizuojamą Moliūgo šventę Kretingoje jokūbaviškės prisiruošia atvažiuoti, kada tik gali. „Patinka žemdirbių mugė, žmonių šurmulys, norime pasižiūrėti moliūgų ekspoziciją, prie jos kaskart fotografuojamės.
Šiemet užsidėsime kaukes – ir jokia korona mūsų negąsdins“, – juokėsi Genutė, keleri metai tarnaujanti bažnyčioje, kaime liaudiškai „pročkele“ vadinama. Marytė pamatyti šventės kartą buvo pasikvietusi ir Latvijoje gyvenančią seserį Elytę. Pasirodo, latviai moliūgų augina itin daug ir ne tik patys valgo, bet dar ir jaučius jais šeria.
Toje pačioje Kretingos gatvėje esančiame name įsikūrusi ir parduotuvė. „Va, ten, sodyboje, didesnius moliūgus šiemet pavyko užauginti“, – neabejojo draugės.
Bet parduotuvėje dirbanti sodybos šeimininkė Ilona Grigalauskienė teigė dideliais moliūgais irgi pasigirti negalinti. „Bet tiek, kiek užaugo, – užteks, pasidalinsim ir su dukra. Svarbu dėl savęs turėsime sveikatai naudingos daržovės“, – sakė ji.
Sutarkuotų moliūgų jokūbaviškė į įvairias salotas deda vietoj morkų, verda trintas sriubas, supjausčiusi kubeliais užsišaldo žiemai.
