Nors vėduokliškais lapais pasipuošusios gražuolės palmės egzotinis augalas, pasisodinti ir prižiūrėti jas yra labai paprasta. Pasak S.Nakčiūnienės, sodinant kasama duobė, mažiausiai 10 cm platesnė ir gilesnė nei vazonas, kuriame būna palmė. Kuo didesnė duobė, tuo medžiui geriau, nes tiek dugnas, tiek šonai gausiau pripildomi palmei tinkančios žemės.
Palmių sodinimo sezonas prasideda balandį ir trunka iki pat spalio vidurio. Žaliuodamos visus metus, jos lapų nenumeta, tačiau juos keičia naujais.
Kodėl Nakčiūnai pasirinko į Lietuvą vežti būtent Kanapines šiurkštuoles?
„Trachycarpus Fortunei“ rūšis yra viena is atspariausių šaltam klimatui. Jos, be Lietuvos ir Baltijos šalių, auginamos visoje Europoje, taip pat ir Skandinavijoje bei Didžiojoje Britanijoje.
Tai yra labai populiari visame pasaulyje rūšis, vertinama ne tik dėl grožio, bet ir dėl atsparumo šalčiui bei prisitaikymo atšiauresniam klimatui.
„Palmės nebijo šalčio iki -18°C, bet patariame jau nuo -10-12°C palmių lapus surišti, juos ir kamieną apvynioti agrotekstile, o šaknis padengti gausiu mulčo sluoksniu. Jei temperatūra krenta žemiau nei 18°C, rekomenduojame „aprengti“ palmę iš specialaus audinio pasiūtais palmių apsiaustais, kurie leidžia jai kvėpuoti, bet tuo pačiu metu ją šildo.
Jei žiema pasitaikytų labai šalta (-22-25°C), klientus aprūpiname specialiais šildymo kabeliais bei termostatais, kurie įjungia kabelį automatiškai, nukritus temperatūrai“, – patarimais, kaip prižiūrėti palmes šaltuoju sezonu, dalinasi S. Nakčiūnienė.
Šaltuoju periodu reikėtų surišti lapus dar ir dėl to, kad vėjas jų negadintų. Pagrindinis rūpestis, esant šalčiams, palmę uždengti anksčiau minėtais būdais. Išskirtinė priežiūra palmėms nėra būdinga, ji yra labai panaši kaip ir kitų žiemos šalčių bijančių augalų (pavyzdžiui, tam tikrų veislių rožynų, magnolijų ir pan.).
Anot Sandros, kartais, esant gražesniam orui žiemą, galima truputį prasegti palmės apsiaustą, kad palmė pakvėpuotų ir gautų šiek tiek šviesos. Taip pat labai svarbu atėjus pavasariui, kad palmėms nebūtų staigaus šoko po žiemos, nuimti apsiaustus ir agrotekstilę apsiniaukusią dieną ar prietemoje.
Visus metus palmės yra nesudėtingai prižiūrimas augalas. Jos mėgsta drėgną gruntą, vasarą esant dideliam karščiui, jas reikia kartais palaistyti. Visos sveikos palmės leidžia naujus lapus, todėl natūralu, kad geltonuoja apatinė lapų juosta. Pageltonavusius lapus reikia nukirpti.
S. ir A. Nakčiūnai susidomėjo palmėmis, kai keletą žiemų gyveno Ispanijoje. Kaskart matant jas aplinkoje, kilo noras turėti jas prie savo namų Lietuvoje. Juk tai ne tik grožis, bet ir atostogų prisiminimai bei gera nuotaika.
Pirmąsias palmes į Lietuvą šeima atsivežė pries metus ir pasisodino savo namų kieme. Įsitikinę, jog jos prigijo ir peržiemojo puikiai, nusprendė jų pasiūlyti ir kitiems. Tokia mintis jiems kilo, sulaukus labai daug klausimų, susidomėjimo ir prašymų padėti įsigyti palmes.
Pardavimui pirmąsias palmes jie atvežė šiemet birželį. Nors dar yra tik šio verslo pradžia, vilniečių palmėmis džiaugiasi jau ne viena šeima įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip pat verslininkai jau planuoja ateityje pasiūlyti ir kitų egzotinių, tačiau mūsų klimatui tinkančių augalų. Verslininkai nebijo naujovių, myli grožį ir nori puošti savo šalį. Jie juokauja, kad norėtų apsodinti palmėmis visą Lietuvą.
„Palmėmis domimės jau kelerius metus, tagi esame užmezgę kontaktus su daugeliu jas auginančių palmių ūkių. Mūsų kiekviena palmė ūkiuose atrenkama individualiai.
Patys dalyvaujame visame procese: nuo atrinkimo, pakrovimo, transportavimo iki iškrovimo mūsų prekybos aikštelėje. Kokybiškų mums patinkančių palmių viename ūkyje neatrenkame, jų ieškome ne tik Šiaurės Ispanijoje, bet ir Šiaurės Portugalijoje ir Pietų Prancūzijoje. Iš kelių ūkių palmės suvežamos i mūsų sandėlį Barselonos regione, jame dar kartą tikrinama medžių kokybė, leidžiama jiems pailsėti, iš ten tuomet transportuojamos į Lietuvą“, – apie tai, kaip atrenkamos palmės, pasakoja verslininkai.
Anot moters, palmės yra ir netiesioginis vitaminas D, nes sukelia tik teigiamas emocijas, papuošia aplinką.
S.ir A. Nakčiūnai siūlo palmes nuo 250 cm iki 600 cm aukščio, kad žmogus galėtų pasirinkti tai, kas jam dera kieme, arba pagal pageidavimą ir svajonę, kokią palmę nori turėti. Jos nereikia pačiam auginti daug metų, kad galima būtų grožėtis.
Sandra džiaugiasi, kad viena palmę įsigijusi moteris pasakė: „Gyvenimas yra per trumpas, kad aš palmę auginčiau pati 10 ir daugiau metų. O turėti ją kieme buvo mano svajonė, todel aš noriu grožėtis, žavėtis ja dabar“. Ir išsirinko pačią aukščiausią palmę. Taigi žmones šie medžiai žavi ne tik įspūdinga savo išore, bet ir nuostabiomis emocijomis, kurias jie sukelia.
Įdomūs faktai:
Palmės „Trachycarpus Fortunei“ (liet.Kanapinės šiurkštuolės) kilmės šaknys yra iš Indijos, Tailando, Nepalo, pietinės ir centrinės Kinijos bei Japonijos.
Natūraliomis sąlygomis ji auga Himalajuose 2000 m. aukštyje virš jūros lygio, kur įprastos oro sąlygos yra sniegas, šaltis ir vėjas.
Ši palmės rūšis pavadinta Roberto Fortūno garbei, kuris šį augalą atrado ir atvežė iš Kinijos į Europą.
Žydi geltonos spalvos žiedais balandžio, birželio mėnesiais.
Labiausiai mėgsta augti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje.
Į Lietuvą buvo atvežta aukščiausia apie 6 metrų (su lapais) šios rūšies palmė.
Šios rūšies palmių kamienai yra apie 30 – 40 cm skersmens, padengti lapkočių likučiais ir rudais plaušais. Tik labai senų augalų kamienų apačia nuplinka. Vėduokliški lapai gausiai auga kamieno viršūnėje, yra 100 – 150 cm skersmens, giliai suskaidyti.
