Garsi veislė. Arba apie sėklų pirkimo ypatumus
„Rozovyj miod“ yra veislė, apie kurią negirdėjo tik pradedantys augintojai. Ji labai populiari ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir Ukrainoje. Ir pelnytai laikoma vienu skaniausių pomidorų. Ji ne tik skani, bet ir labai derlinga, auginanti įspūdingo dydžio širdelių kekes.
Kur gauti sėklų? Tai „amžinas“ klausimas, kurį užduoda pomidorų augintojos, kurios sėklų ieško tik krautuvėse. Deja, „Rozovyj miod“, kaip ir daugelio gerų, įdomių veislių ten tiesiog nerasite. Rokiškyje šios veislės sėklų pakuočių galima gauti turguje: ten pavasarį prekiaujama iš Rusijos bei Ukrainos atvežtomis sėklomis. „Rozovyj miod“ ten populiari veislė, ja prekiauja įvarios sėklų gamintojos. Aš turiu „Sibirskij sad“ bei „Semena Ukrainy“ gamintojų pakuotes.
Taip pat sėklų galima nusipirkti ir internetu, pomidorų augintojų grupėse. Ten prekiaujama tiek originaliomis sėklų pakuotėmis, tiek ir pačių subrandintomis sėklomis.
Beje, šį šeštadienį Kaune, III forte nuo 11 val. vyks pomidorų augintojų susitikimas, kuriame bus skaitomos paskaitos, vyks veislinių pomidorų paroda, bus skaitomos paskaitos apie pomidorų auginimo niuansus, bus keičiamasi, ir, tikriausiai, bus galima įsigyti sėklų. Renginys nemokamas. Tad kas domisi, vertėtų apsilankyti ten. Jei negalėsite, garsiausios pomidorų augintojos jau rudenį pradės prekybą sėklomis. Apie jų katalogus galima sužinoti lankantis pomidorų mylėtojų facebook grupėse.
Amžinas klausimas: ar verta pirkti kitų augintojų paruoštas sėklas. Rizikų yra. Tai ir ligos, ir netinkamas sėklų paruošimas, laikymas, dėl ko jos gali būti nedaigios. Ir galimybė tiesiog sumaišyti veisles, kas pomidorininkų žargonu vadinama „peresortu“. Man, kažkaip, to pavyko išvengti. Šiemet pavasarį parsisiunčiau apie 250 veislių sėklų iš Ukrainos. Visos buvo puikios kokybės.
Aš ir pati pernai pirmą kartą ruošiau sėklas. Nors buvo prašančiųjų ir parduoti, ir keisti, kol kas ruošiau tik savo reikmėms. Norėjau įsitikinti, kad pavyko teisingai, jos daigios ir pan. Pavyko. Ir viena iš tų veislių, kurių sėklų pasiruošiau, yra būtent „Rozovyj miod“. Ir šiemet jau stiklinaitėje jos brandinamos.
„Rozovyj miod“: įnoringa, bet puiki
Daugelis pomidorų augintojų džiaugiasi šia determinantine veisle. „Rozovyj miod“ skirta atviram gruntui bei plėveliniams šiltnamiams. Tai neaugi veislė, kaip ir dera determinantams: krūmelis šiltnamyje gali užaugti iki maždaug 1–1,2 m. Lauke – dar mažesnis.
Veislės aprašyme teigiama, kad tai vidutinio ankstyvumo veislė, pirmuosius vaisius subrandinanti maždaug 110 d. nuo tos dienos, kai pasirodė daigelio kilpelė. Šiemet gi ir pas mano sesę šiltnamyje, ir pas mane lauke – tai viena ankstyviausių veislių.
Jau pačiame veislės aprašyme teigiama, kad krūmas „slaboroslyj“, tai reiškia silpno augumo. Jei tikitės iš šios veislės išauginti parodinį daigą: stiprų, tvirtu žaliu koteliu, kresnoką, apsipylusį smaragdo žalumo lapais, tai nelabai pavyks. „Rozovyj miod“ stiebelis plonas, linkęs tįsti, tai tipinis daigyno „nususėlis“. Ir pasodintas į nuolatinio augimo vietą, grožiu nepasižymi. Kol nepradeda megzti kekių. O jos gražios, pilnos stambių ir smulkesnių širdučių.
Su šios veislės nedideliu augumu, plonesniais daigelių stiebais susiję ir papildomi rūpesčiai: transportuojant labai saugoti, kad nenulūžtų, o pasodinus reiks nuolatos kruopščiai parišinėti prie kuoliuko. Bet stengtis verta. Krūmelis, kaip teigia sėklų pardavėjai, geba sunokinti apie 6 kg pomidorų. O tai labai daug. Atskiri vaisiai gali užaugti iki 1 kg. Tipinis augintų lauke maniškių svoris – apie 300 g.
Kadangi veislė vidutinio ankstyvumo, jos svarbus minusas yra silpnas atsparumas pomidorų marui: reiktų pasirūpinti šios ligos prevencija. Kitomis ligomis, pavyzdžiui, viršūnių puviniu, ji neserga, ganėtinai atspari ir mikroelementų dirvoje trūkumui.
Skonis įspūdingas
„Rozovyj miod“ ne tik aš, bet ir mano šeima pamėgo, kaip sakoma, nuo pirmojo pomidoro pernai. Ir jų pageidavimų sąraše „ta rožinė širdutė“ buvo numeris vienas. Šios veislės pomidorai yra matinės rožinės spalvos širdelės. Kol rausta, prie kotelio matomi tipiniai žali „petukai“. Nokstant jie nyksta.
Pomidoro vidus – švelniai rožinės spalvos, mėsingas, tvirtas. Supjaustytas puikiai laiko formą. Todėl ši veislė idealus užkandis prie mėsos, tinka salotoms. Sėklyčių nedaug, jos nėra stambios, išsidėstę prie pat odelės.
Skonis: švelnus, saldus. Puikus pasirinkimas tiems, kas dėl skrandžio ligų negali valgyti rūgščių pomidorų. Netgi šiemet, kai buvo nepalanki vasara, trūko saulės nokimui, jie pasirodė labai skanūs, tik ne tokie saldūs, kaip pernai.
Svarbu pomidoro neperlaikyti ant krūmo. Mat jo odelė plonytė, tad pernokęs linkęs skilinėti ir težti. Konservavimui geriau rinktis nepernokusius pomidorus, nepjaustytus konservuosite tik pačius mažiausius. Neblogai tiktų padažams gaminti, tačiau, atvirai sakant, jie tam yra per skanūs.
Verdiktas: nors ši veislė nuo ankstyvo pavasario nervins „nusususiais“ daigais, be abejonės, ji yra viena bazinių mano pomidoryno veislių.
