„O tada jau mano rūpestis, ką su jais daryti, nepaliksi juk maišuose augaliukų, gaila, tad einu ir sodinu“, – lengvai, per daug nesukdamas galvos, kur sodinti, kas kur geriau derės ar kur gražiau atrodys, vedžiodamas po 9 arų ūkį pasakoja Kristinos sutuoktinis Antanas.
Naujausia užgaida – rožės
Daugiau nei dešimtmetį įsikūrę atnaujintame Antano tėvų name sutuoktiniai neturėjo nė vienos jiems patinkančios lysvės, tik kelias obelis bei tėvo bičių avilius. Savo namų oazę jie ėmėsi kurti ne iš brėžinių, o iš širdies – ką kur pamatę bandė apgyvendinti pas save, pasidžiaugdami kiekvienu kiemo naujoku.
Ne tik aplinkos želdiniai, jų priežiūra, bet ir viskas, kas kieme sumeistrauta, – šeimininko nuopelnas.
Taip pamažu čia atsirado tereasa su poilsio baldais, tolėliau po obelimis – kavos stalelis su šalia žaliuojančiais paparčiais. Pernai šeima sumanė, kad nori kieme girdėti vandens čiurlenimą, tad Antanas įrengė dirbtinius krioklius, kuriuos vėliau įžuvino dekoratyviniais karosais, o greta pasodino drugelių krūmu vadinamą Davido budlėją, kuri vasarą šiurena nuo drugelių, kamanių ir bičių debesies.
Nors Antanas dievagojasi jokių pirktinių trąšų nenaudojantis, visi augalai šiame kieme stebuklingai prigyja.
Ar tikrai jokių?
„Na, tik specialias rožėms perku, – patikslina. – Juk sode vabaliukai gyvena, paukščiai atskrenda. Kam nuodyti juos ir save?“ Beje, rožės kieme – naujausia Kristinos užgaida. Tereikėjo gudriai užsiminti, kaip maloniai ją svaigina gėlių karalienių kvapas ir dabar sode – daugiau nei 15 rožių veislių.
Specialiai joms Antanas sumeistravo dvi pergoles, ant trečiosios kol kas noksta vynuogės. Bet jau rudenį pora ketina rožyną dvigubai praplėsti. Vienoje vagoje numato pasodinti gėlių, kurių netręš, kad vėliau iš jų galėtų pasigaminti hidrolato ir išsivirti žiedlapių uogienės.
Augina 60 vištų, mintyse – fazanai
Tolėliau nuo rožyno pasodintos rudbekijų ir šalavijų alėjos, banguoja levandos ir prie jų rikiuojai ne tik 3 arų daržas, 32 kv. m šiltnamis, bet ir gardas – pora jau ketvirtus metus augina vištas, šiemet jų turi šešiasdešimt.
Ateityje čia atsiras dar didesnė paukštidė, kurioje vaikščios povai ir fazanai, – tokią mintį moteris jau įskiepijo savo sutuoktiniui.
„Prisipažinsiu, kad iš pradžių buvo lyg ir nesmagu, kad jis vienas viską aplink namus tvarko, daro, tačiau dabar tuo tik džiaugiuosi ir Antanu didžiuojuosi, – meiliai žvelgdama į daug nekalbantį vyrą sako dizainerė ir priduria, kad ir pati mielai lauke pasikrapšto – ravi gėlynus, nukarpo peržydėjusius žiedus ar daržovių lapais palepina vištas.
Vis dėlto pagrindinis šių augintinių pašaras – ne žolė ar lapai, o iš ūkininkų įsigyti kukurūzai. Todėl namų kieme užaugintų vištų mėsytė – net tik skani, bet ir gražios spalvos. Paruošti paukščius valgiui, išdoroti vištas Kristinai – juokų darbas. Kruopščiai supjausčiusi dalimis paukštieną ji sudeda į maišelius ir laiko specialiai mėsai įsigytame šaldiklyje. Poros šaldytuve visuomet yra ir stiklainiukas su išlydytais vištų taukais.
„Viščiukai – ne tik maistas, bet ir puikūs daržų trešėjai. Jų gardo vietą sklype keičiame kasmet, į jo vietą sodiname vis kitas daržoves, atvėsus orams, vištos keliauja į jau tuščią šiltnamį.
Čia ir visa gudrybė, kodėl pas mus tokios riebios daržovės auga“, – kvatoja šeimininkė.
Jau liepos pradžioje jie valgo kone viską, kas auginama lauke, – bulves, morkas, cukinijas, burokėlius, šparagines pupeles, vaiskrūmių šakos svyra nuo raudonųjų serbentų, šilauogių ir agrastų. Gėrybes iš šiltnamio – agurkus, pomidorus, baklažanus, papkrikas pradeda skinti dar ankstyvą birželį. Tad sutuoktinių sandėliukas jau užpildytas atsargomis žiemai. Mėgiamiausias jų pagardas, kurio šeimininkė išvirė net keturiasdešimt stiklainių, – lečas.
Aplinkinių nuomonei gaila laiko
„Imi laistytuvą ir laistai“, – paklaustas, kiek užtrunka apeiti daržus ir gėlynus, kai lauke tokie karščiai, klausimu stebisi Antanas. Tiesa, šiltnamyje jis įrengė laistymo sistemą, o į stoglangius įmontavo automatinius keltuvus, kad viduje užkaitus temperatūrai jie išstumtų langus. (Beje, šiltnamio duris jis uždaro kasnakt, net per karščius.)
Laistyti reikalingus vamzdelius bei varžtelius prekybos centre vyras nusipirko už 40 eurų, kiek mažiau kainavo stoglangių atidarymo įranga.
Panašiai, apie keturiasdešimt eurų, kainuoja ir viena betoninė skulptūrėlė, kurių visame kieme suskaičiavome net dvidešimt.
„Ir čia visai ne kičas, – apie puošmenas, įsigytas iš sendaikčiais prekiaujančio kaimyno, sako pora. – Gal kam jos atrodo primityviai ir neskoningai, bet mus džiugina, ir tai svarbiausia priežastis, kodėl jos čia atsirado.“
Šiai šeimai apskritai neegzistuoja kitų nuomonė – tujomis nuo kaimynų ir aklina tvora nuo gatvės atsitvėrę savo sklypą jie tvarkosi vadovaudamiesi trimis taisyklėmis – kad būtų gražu, patogu ir derlius geras.
Kieno kiemas puikesnis, didesnis ar profesionaliau apželdintas – tokiems svarstymams jie gaili laiko.
Savo ūkio priežiūros Antanas net nevadina darbu, nes už darbą mokami pingai, o jam rūpinimasis namų aplinka teikia malonumą.
Tuo ypač patenkinta Kristina ir už tai atleidžia jam visas nepriklijuotas grindjuostes naujai suremontuotame namų interjere, nors tai dizainerei, atrodytų, turėtų būti rakštis.
