Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gavo pranešimą iš Lenkijos augalų sveikatos ir sėklų inspekcijos pagrindinio inspektorato apie tai, jog Warminsko-Mazurskie vaivadijoje, viename iš pomidorų daigus auginusių ūkių, buvo aptiktas ToBRFV.

Nustatant galimą viruso kilmę bei išplitimą buvo aptikta, kad viena pomidorų daigų siunta parduota Lietuvos ūkio subjektui. Pomidorų daigai buvo paženklinti augalų pasais, patvirtinančiais augalų sveikatingumą. Nurodyto augintojo šiltnamiuose bus atliekamas fitosanitarinis tikrinimas, tyrimai bus baigti rugpjūčio mėnesį.

Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo teigimu, Lietuvoje yra nemažai pomidorų augintojų, kuriems ši žinia yra labai svarbi: „Jei užkrėtimas bus patvirtintas, turėsime imtis priemonių, kad išvengtume ToBRFV viruso paplitimo, dėl kurio galėtų nukentėti mūsų augintojai – gali sumenkti šiltnamiuose auginamos produkcijos kiekis ir kokybė“, – įspėjo vadovas.

Tai yra naujas kenkėjas, Tobamovirus genčiai priklausantis virusas, kuris pasižymi gebėjimu plisti įvairiais būdais. ToBRFV pažeidžia pomidorus bei paprikas. Šis virusas gali plisti su augalais, skirtais sodinti, su sėklomis, su minėtų daržovių vaisiais.

Verta žinoti, kad pasodinus užkrėstą augalą šiltnamyje, šis virusas gali plisti žaibiškai dėl mechaninio kontakto (dėl technikos judėjimo, augalų genėjimo ir pan.), per darbuotojų aprangą, per auginimo substratą ar laistymui skirtą vandenį, jį platinti gali ir vabzdžiai apdulkintojai. Šis virusas yra labai stabilus ir gali išgyventi keletą mėnesių inertiškoje terpėje, neprarasdamas gebėjimo užkrėsti.

Pomidoruose ir paprikose pasireiškia tokie požymiai – ant lapų matomas mozaikiškumas, gali pakisti jų spalva, pastebimas lapų susiaurėjimas. Ant žiedkočių gali atsirasti nekrotinės dėmės (spalvos pakitimai). Vaisiuose pastebimos geltonos arba rudos dėmės, taip pat vaisiai gali deformuotis. Tipinių ToBRFV viruso pažeidimo požymių nėra, augalo pažeidimai gali būti panašūs į pažeidimus, būdingus kitoms ligoms, ar maisto medžiagų trūkumą. Be to, augalai gali ir nerodyti jokių simptomų, kol virusas nepakankamai išplitęs, todėl mėginiai iš augalų šeimininkų imami ir be viruso požymių.

Kaip sumažinti viruso įvežimo riziką augintojams? Siekiant sumažinti ToBRFV įvežimo riziką, augintojams patariame įsigyti pomidorų ar paprikų daigus tik tais atvejais, jei sodinamosios medžiagos augintojas minėtai sodinamajai medžiagai išduos augalo pasus. Jei augintojai turi galimybę užsiauginti daigus patys, tai taip pat būtų viena iš viruso patekimo į augintojo gamybos vietą prevencinių priemonių.

Kaip ir daugeliu atvejų, susijusių su karantiniais kenkėjais, taip ir šiuo nėra efektyvių augalų apsaugos priemonių, galinčių stabdyti viruso plitimą. Vienintelis būdas – augalų bei auginimo terpės sunaikinimas, šiltnamių bei turimų įrankių, pakuočių dezinfekcija. Nereikėtų pamiršti ir prevencinių priemonių, galinčių stabdyti infekcijos patekimą iš vienos užkrėstos gamybos vietos į kitą.

Rekomenduojama prie kiekvieno šiltnamio įėjimo įrengti kilimėlius su dezinfekciniu skysčiu, dirbant vilkėti vienkartinius drabužius (keičiant juos prieš apsilankymą kiekviename šiltnamyje), į šiltnamius nesinešti maistui skirtų įvežtų iš kitų šalių pomidorų ar paprikų. Rekomenduojama dezinfekuoti daugkartines produkcijos pakuotes kaskart, kai jos grąžinamos iš prekybos vietų.

ToBRFV viruso židinių aptinkama ne tik Europos Sąjungos šalyse, tačiau ir Izraelyje, Meksikoje, JAV ir kt. Tyrimai dėl ToBRFV yra atliekami ir Lietuvoje. Pirmasis pranešimas apie ToBRFV Europoje buvo gautas 2018 metais. Pranešta apie užkrėtimo atvejus Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje. Reaguodama į susidariusią situaciją, 2019 m. pabaigoje Europos Komisija patvirtino Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/1615, kuriuo nustatomos neatidėliotinos priemonės, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų ToBRFV.