„Sklype auga vien spygliuočiai, o empatiškam žmogui žiedų reikia, reikia, kad smilgos banguotų vėjui pučiant, kad atskristų drugeliai, bitės, kad būtų ką užuosti, ką patrinti tarp rankų. Štai tada viskas stoja į vietas, dingsta iš aplinkos slogios nuotaikos“, – savo kiemo Kauno pakraštyje vartus praveria ir darbo užkulisius atskleidžia landšafto projektų vadovas.
Jis nebeskaičiuoja, kiek per 16 darbo metų praretino spygliuočių, kurių savo sklypuose apie 2005-uosius prisisodino turbūt visi sodybų šeimininkai, nes tujos, eglės, pušys tuomet buvo madingiausi augalai. Tautvydas juos keitė lapuočiais, žydinčiais krūmais, dabar vis dažniau – ir natūraliais želdynais.
„Pagal želdinimo taisykles, spygliuočių sklype turi būti ne daugiau nei 20 proc. visų augalų. Savo žaluma jie gelbėja žiemą, vasarą kuria šešėlį, bet pasodinsi jų per daug – suspausi kiemą, – dalijasi patirtimi vyras. – Spygliams būtina pusiausvyra, todėl jų aštrumą būtina kompensuoti šalia pasodinant ramesnių augalų – švelniažiedžių ar viksvinių.“
Paties aplinkos formavimo paslaugas teikiančio vyro sklype – žiedų, kad ir kaip banaliai skambėtų, bekraštė jūra, čia daug skirtingų krūmų, medžių ir vaismedžių.
Tačiau jo 13 arų kiemas taip meistriškai, kaip pats sako, supjaustytas augalų zonomis, jog atrodo mažiausiai dukart didesnis, net tvenkinys jame tilpo. Savo pramogų teritoriją bei kelias lysves, kuriose pačios daržininkauja, turi ir trys Gurskų atžalos.
„Dievinu gausą. Aš atsipūtęs vyrukas, todėl man reikia linksmumo, man reikia spalvų. Pas mus kone visus metus kieme kas nors žydi. Snapučiai, alyvos, baltoji magnolija, rožinė sakura, sedula, levandos džiugino nuo pavasario, vėliau sugeltonavo samanos ant stoginės, viendienės, pražydo hortenzijos“, – vedžiodamas po ūkį pasakoja vyras.
Didžiausia puošmena – medis
VDU Žemės ūkio akademijos alumnas atranda kiekvieno augalo gražiausias puses ir nebūtinai jie jam įspūdingiausiai atrodo, kai žydi ar veda vaisius. Štai žaliažievio klevo gražus kamienas, sparnuotojo ožekšnio įdomi, lyg sparneliais apaugusi žievė. Vienų augalų lapai gražūs, kiti kaip tik atrodo geriau juos numetę. „Tokie skirtingi jų charakteriai“, – įvertina Tautvydas.
Todėl pirmiausia augalai turi derėti prie žmogaus, jo gyvenimo būdo, prie jo namo stilistikos. Tas, kurio spintoje tik juoda ir balta, namų interjere – taip pat vos keli atspalviai, faktas, kad nenorės margo kiemo. Minimalizmo mėgėjams apželdintojas siūlo mažesnę augalų įvairovę, tačiau didelį jų kiekį, nebūtina daug žiedų, svarbu išlaikyti labiau rafinuotą aplinkos stilių.
Tačiau bent vieną medį Tautvydas rekomenduoja pasodinti kiekviename kieme, netgi jei jis vos vieno aro dydžio. Ąžuolas ar graikinis riešutmedis tokiame gal netilps, nes užauga didelis, bet lengvai galima parinkti ką nors kito.
„Medis – kiemo puošmena, jausmų architektūros kūrėjas. Dažniausiai vienas ar keli tampa pagrindiniais sklypo akcentais. Po medžiu smagu sėdėti, ant jo pasikabinti hamaką, žiemą lempučių girliandomis puošti arba vasarą iš apačios pašviesti – turėsi išskirtinį kiemo žibintą, o kur dar galimybė jo šakomis karstytis vaikams ar anūkams“, – pasakoja Tautvydas, šalia savo namų terasos pasisodinęs rojaus obelį, kurios šakos jau siekia antrame aukšte įsikūrusios dukters langus.
„Paūgėjusi, ji turės savo slaptą išėjimą iš namų – per rojaus šakas“, – šypsosi mažamečių tėvas.
Beje, medžius jis rekomenduoja ne į sklypo pakampes sukišti, o, priešingai, sodinti netradicinėje vietoje, kad ir sklypo centre, – kodėl gi ne, suksis gyvenimas aplink jį.
Augalus renka pagal charakterį
Nors pastaruosius mėnesius Tautvydas su kolegomis vos spėja suktis, turi daugybę užsakymų padėti suvaldyti augalus kieme, dar daugelis namų savininkų neatiduotų malonumo savo kieme patiems kurti grožį taip, kaip supranta. Ką Tautvydas galėtų patarti šiems darbštuoliams, nuo ko pradėti, kur galbūt nesuklysti?
„Pirmiausia reikia susitvarkyti gruntą, tik tada augalai gerai augs, mažiau teks juos tręšti, rečiau puls ligos. Deja, grunto recepto, kuris tiktų visiems augalams, nėra. Pavyzdžiui, rododendrai yra rūgščiamėgiai, o magnolijos niekada neaugs ten, kur molis.
Taip pat labai svarbu sugaudyti vandenis, kad sklype jie neužsibūtų, o tvoromis apmūrytas sklypas nevirstų vandens talpykla, kurioje viskas mirktų“, – pataria Tautvydas. Dėl šios priežasties jo sklype ir buvo iškastas tvenkinys, kad nelygiame reljefe į jį subėgtų lietaus vandenys.
Suvaldžius gamtos vandenį, augalams jį reikia grąžinti – tik kitaip, per valdomas laistymo sistemas. Kuo daugiau dalykų (vandenį, apšvietimą) galite savo sklype valdyti, tuo lengviau jį prižiūrėti.
„Tada verta pasidaryti augalų, takų, terasos išdėstymo brėžinuką, – svarbiausių darbų seką vardija specialistas. – Pagal tai, kaip sklype judėsite, ką iš kurios pusės norėsis matyti, kas suteiks kieme paslapties, kas kvies pasivaikščioti, kas kada derės ,– susibraižai tokias zonas ir su ta vizija dirbi.“
Pirmoji yra paradinė zona, kuri pasitinka kiekvieną įeinantį. Ji turi būti gana elegantiška ir neperkrauta augalų. Toliau – kiemas, jame rinktis želdinius Tautvydas pataria pagal charakterį, jei esi pašėlęs – nereikia bijoti, kad už namo atsiras augalų triukšmas, ramesnio būdo žmonėms labiau tiks švaresnė aplinka.
Ūkinė dalis – lysvės ar net šiltnamis – keliauja į tolimesnį kampą, kurį galima pridengti gyvatvore, vaiskrūmiais ar dekoratyviais augalais.
Patogu augalais užsidaryti nuo gatvės ir kaimynų, parinkti vietą vaikų žaidimams – kad, tarkime, nuo terasos ar pro virtuvės langą visada juos galėtum stebėti.
Iš pradžių – pageidavimai vienodi
Kad būtų gražu, duotų derlių, kad reikėtų kuo mažiau prižiūrėti ir visa tai įsirengti kainuotų nebrangiai – tokius pageidavimus Tautvydas girdi kone iš visų prašančių jo paslaugos. Bet – šypsosi – beveik visada tai praleidžia pro ausis.
Neretai nutinka taip, kad po pirmojo pokalbio su Tautvydo komanda stipriai pasikeičia užsakovų pageidavimai. Vizualizacijoje išvydę, kaip gali atrodyti jų sklypas, žmonės dažnai sako: „O! Nenorėjau tiek daug augalų, bet matau, kaip tai nuostabu, man reikia visko, ką pasiūlėte!“
„Daug želdinių – visada gražu“, – drąsina juos Tautvydas ir patikina, kad nė vienas jo namuose apsilankęs žmogus dar nėra pasakęs: „Kaip baisiai tie tavo medžiai ar krūmai atrodo.“
70 proc. užsakovų nori bent kelių lysvių prieskoninėms daržovėms, kad būtų ką į šaltibarščius įmesti. Vis dar yra norinčių statytis ir šiltnamius, tiesa, Tautvydas dėl jų nėra entuziastingai nusiteikęs.
Šiltnamiai tik pavasarį džiugina, mat ten dygsta pirmosios daržovės – po žieminio voliojimosi ant sofos žmonės ypač noriai imasi ten sodinti, bet kai vėliau darbų atsiranda kieme, šiltnamiai dažniausiai pamirštami, jų priežiūrai nebelieka laiko, o dažnai – ir noro.
Su vienu užsakovu kaunietis yra apskaičiavęs, kad įsirengti patogaus, laistymo ir vėdinimo sistemomis aprūpinto šiltnamio net neapsimoka – pomidorų derlius tokiame gerokai pabrangsta, vos ne keliasdešimt eurų už vieną daržovių kilogramą.
Įrengę sklypus želdintojai šeimininkams visada įteikia priežiūros žinyną, kuriame yra augalų sąrašas, o prie kiekvieno jų po kelis sakinius, kaip jų prižiūrėti, kada nukirpti, patręšti, ko negalima daryti (yra medžių kurių negalima genėti).
Ar būna, kad dėl kokių nors priežasčių Tautvydas apskritai atsisako bendradarbiauti su sklypo šeimininku? Taip, jei jaučia, kad nesutampa jų žaliosios vizijos, kad užsakovas, pavyzdžiui, užsispyręs pageidauja tik bonsais puošti kiemą. Tautvydui tai atrodo nuobodu, tad tokiems pasiūlo pasisamdyti studentą, kuris „sudėlios ir apželdins pakampes“ , o ir pigiau tokia paslauga atsieis.
Daug jėgos reikalaujantis darbas
Pravažiuodamas daugybę nuosavų namų kvartalų, Tautvydas net neužsukęs į kiemą gali pasakyti, kuris yra apželdintas profesionalų, o kuris – mėgėjų.
Jis net pastebi, patyręs ar tik pradedantysis specialistas, vyras ar moteris kūrė kraštovaizdį.
Mat moterys kiemus labiau mėgsta puošti gėlėmis, vyrai renkasi medžius ir krūmus. Beje, šiuo metu tarp landšafto kūrėjų yra panašiai vyrų ir moterų.
Apželdinimas nėra lengvas darbas, tai ne tik žiedeliai lapeliai, šiam darbui reikia daug fizinės jėgos, pabandyk su volu išlyginti žemes! Tai, ką matome gražaus sklype, – tik 30 proc. viso darbo.
Kauno miškų ir inžinerijos kolegijos dėstytojas nuolat savo studentams pabrėžia, kad svarbiausias jų darbas – kapstymasis žemėje ir po žeme, o ne malonus žiedų parinkimas.
Tvarkingas kiemas – pirmiausia yra nuolatinis darbas. Tačiau jis neturėtų varginti žmonių, priešingai – tai turi teikti malonumą, o vieną kartą tinkamai sutvarkius vėliau aplinkos priežiūra reikalauja vis mažiau pastangų.
Tautvydo mėgstamiausių augalų penketukas?
„Tamsioji kosmėja, nes kvepia šokoladu, snaputis, nes gražiai gysloti žiedlapiai, kalikantas – nuostabūs augalo žiedai ir lapai, o žievė puikiai kvepia, medlieva gražiai žydi, jos lapai ypač puošnūs, uogos skanios, persikas – įspūdingai atrodo ir labai gardūs vaisiai“, – ilgai nemąstęs išberia pašnekovas.
