Danguolė neslepia, kad rožynui po langais priešinosi ne vienus metus. „Buvo sodas – reikėjo išnaikinti slyvas, vyšnias, viską išpjauti, – kalba moteris. – Kai ateina sakydamas, kad pjausim obelis, o jų vietoje sodinsim rožes, dar pasiginčijam kelias savaites. Bet įkalba“.
Po Klovų langais likę tik trys obelys ir nedidelis daržas. Tačiau Arvydas jau rodo ir į šitą plotą: „Vieną obelų tikrai kirsim – paseno ir užima daug vietos. Įskiepiję pasodinsime kitur. Dar kol kas žmona neleidžia išpjauti obelų, bet daržo kažkiek naikinsim, braškes naikinsim...“
Kažkada šiame sklype buvo vien tik tulpės – šeima augino jas gumbams ir pardavinėjo, o dabar čia – ištisas rožynas. Arvydas laukia, kol jų bus dar daugiau – kai ims kopti jo paties suvirintomis arkomis ir suformuos atskirus koridorius.
„Kodėl rožės po langais“, – klausiu Arvydo, tačiau greičiau už jį atsiliepia žmona Danguolė: „Juk gėlių karalienė. Arvydas sako, kad paprastas gėles užaugins bet kuri bobutė, o čia reikia kantrybės“.
„Rožės žydi visą vasarą – viena nužydės, pražys kita, yra tokių, kur ir pakartotinai žydi. Jos žydi ir žydi. Gėles visada mėgau – sakydavau, kad eidami į gimtadienį neneštų dovanų, verčiau gėlių atneštų“, – priduria Arvydas.
Dabar jis ieško vengro išvestos rožės. „Ieškosiu tos rožės žūtbūtinai. Ji žydi visą vasarą, nebijo šalčio, ligų. Bandžiau siųstis iš užsienio – vengrai iš pradžių kalbėjosi, bet kai pasakiau, kad man reikia tik penkių – sustojo“, – pasakoja vyras.
„Jis rožėm nieko negaili. Taip, kaip rūkoriai cigaretėm niekada neskaičiuoja, taip ir čia“, – su šypsena patraukdama per dantį sako ponia Danguolė.
Gėles pamilęs karteniškis dažną rytą jau 5 val. būna sode: apžiūri, kokius žiedus nuskinti, kurios šakos nulūžusios. O tuo pačiu mėgaujasi žiedų skleidžiamu kvapu – mat būtent rytais rožės labiausiai kvepia.
„Rožės – kaip maži vaikai. Nė dienos nepraleisi nepažiūrėjęs: gal susirgo, gal trūksta vandens, gal žiedas koks nuvyto“, – priduria padėjėja vyro vadinama Danguolė.
Greičiau apeiti rožyną sutuoktiniams leidžia laistymo sistema, kuri tikslingai lašina vandenį ant augalo, todėl ant aplink esančios sausos žemės piktžolės sunkiai auga. „Dar reikia pamulčiuoti geromis durpėmis. Dėl to mes dviese per pusdienį apeiname ir viskas čia blizga“, – kalba Arvydas.
Nagingas vyras rožyne viską padaręs pats: suvirino arkas rožėm, kaip jis pats sako, per koroną vartelius padarė, pavėsinę, supynes. Iš medžio drožtos skulptūros ir iš geležies kalti papuošimai – taip pat jo rankų darbas. Tačiau žmona Arvydo niekaip neįkalbina pamėginti nulipinti skulptūros.
„Suprantu, kad skulptūros pas mane – meninis kičas, bet viskas atsiremia į pinigus – jei jų turėčiau, žinočiau, ką statyti. Skulptūros ir fontanas būtų pirmas dalykas, kam leisčiau laisvus pinigus – kad tai būtų padaryta menininko“, – svajoja vyras.
O kol apie tai svajoja, naršo internete, renkasi naujas rožių veisles ir narsto tų, kurios žydi jo sode, savybes. Pašnekovas pataria: žinoti rožės vardą – štai kas svarbiausia renkantis augalą, tuomet galėsi sužinoti visus jos kaprizus. Yra tokių, kurioms ir 38 laipsnių šaltis nebaisus, o kitos – be galo lepios.
„Jei pakliuvo būtent tokia veislė – nieko su ja nepadarysi: kimba ligos ir tiek. Jei aprašyme atsparumas ligoms įvertintas viena žvaigždute, kai reikia, kad būtų bent trys, mesi augalą lauk ir viskas“, – pataria Danguolė.
Anot jos, tiems, kurie dar tik pradeda auginti rožes, kebliausia bus su vijoklinėmis: jas reikia parišti, išgenėti, formuoti, padaryti stovus.
Arvydas su žmona neslepia: besimokydami auginti gėles jie kone pusę to, kas dabar auga kieme, persodino iš naujo. „Pavyzdžiui, literatūroje rašo, kad 60-80 cm rožei į kvadratą tinka sodinti po 5-6. Nesąmonė! Keturias daugiausia. Atrodo, mažą augaliuką susodini, bet pasirodo, per tankiai“, – kalba vyras.
O Danguolė prideda nuo savęs: prieš sodinant rožę svarbu tinkamai paruošti žemę. Reikia iškasti 60 cm ilgio, 60 cm pločio ir 80 cm gylio duobę, į ją pridėti durpių, perpuvusio mėšlo, žemių, kaulų miltų, truputį trąšų. Tik svarbu nepertręšti, mat pertręšus daug blogiau, nei iš viso nepatręšus.
