„Gal kas buvo susidūręs? Nuosavą namą kiekvieną vasarą atakuoja šitie padarai, žmonės juos naikina, bet vis atsiranda. Nuotraukoje tik maža jų dalis... Kodėl jie atsiranda ir kaip juos išnaikinti? Ačiū už bet kokią informaciją. Namas tik kokie 5 metai kaip pastatytas, aplinkui laukai, nauja gyvenvietė“, – toks įrašas pasirodė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Naminukas“.
Vilniuje gyvenančios moters teigimu, padarai puola jos artimųjų namus, ir jokios įprastos priemonės jų atsikratyti visam laikui kol kas nepadėjo.
„Viską darė, ir druska, ir „Ace“. Va ir šitoj nuotraukoj jie nudvėsę jau, bet vis tiek atsiranda jų milijonai“, – pasakoja įrašo autorė. Anot jos, kenkėjų kontrole užsiimančių tarnybų paslaugos kainuotų apie 300 eurų – gana didelę sumą, tad kol kas ieškoma buitinio sprendimo.
Po įrašu pasipylė visa eilė komentarų, kuriuose moterys dalijasi asmenine patirtimi kovojant su šiais sunkiai įveikiamais kenkėjais.
„Pas mus iš rūsio lindo, „Kurmį“ pyliau, nes niekas nepadėjo… Net iš vonios išlindę du buvo, gerai, kad aš, o ne vaikai pamatė, „Kurmio“ supyliau, tai jau pusę metų nėra… Taip taip žinau, kad jis vamzdžiams, bet skystą pyliau ir dingo“, – patarimu pasidalijo viena internautė.
„Pas mus su žeme įvežė irgi, kovoju. Anais metais padėjo druska su soda, bet reikia, kad nelytų. Dabar lietus nuplauna vis“, – guodėsi kita skaitytoja.
„Jų išnaikint neįmanoma. Pas uošvius būdavo, semdavo kibirais, degino, purškė įvairiais chemikalais ir niekaip“, – po įrašu komentavo dar viena moteris.
„Pas mus buvo tas pats, kvietėmės ir įmonę, kuri purškia nuo šių gyvių, padėdavo, šnekėjom ir su mokslininke. Kadangi mūsų būstas yra kotedžas ir jis kotedžų eilėje, o tuo metu už tos eilės nieko nebuvo, mums paaiškino, kad matomai toj beprasidedančioje pievoje iškart už kotedžų yra jų irštvos/namai.
Siūlymas buvo ieškot būdų suarti pievą, bet kadangi žinojome, kad planuojamos toj vietoj statybos, nieko nedarėme, tik vis išsikviesdavome tarnybas ir jie nupurkšdavo su chemija pastatus ir kieme žolę. Ir iš tikrųjų, pastatė namus prieš mus, dingo absoliučiai visos bėdos. Nenoriu net prisiminti kas būdavo, ir į namus jie kaip eidavo, vaje. Turite atrasti kur jų irštva, sunaikinant ją, galimai dings bėda“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi kita su šimtakojais susidūrusi internautė.
Masinės migracijos metu kenkėjai veržiasi į gyvenamuosius namus
Geltonjuosčiai šimtakojai (Ommatoiulus sabulosus) gyvena įvairiose buveinėse, įskaitant laukus, pievas, pakeles, mėgsta smėlingą ir puvėkais praturtintą dirvą. Paprastai jie yra naudingi aplinkai, tačiau šiltuoju metų laiku kartais vyksta masinė šių šimtakojų migracija, kurios metu jie gali veržtis į gyvenamuosius būstus ir tokiu atveju yra laikomi kenkėjais. Tiksliai nežinoma, kodėl geltonjuosčiai šimtakojai masiškai migruoja iš vienos vietos į kitą.
Manoma, kad tai gali lemti pasikeitimai dirvos drėgmės lygyje – šimtakojams nepatinka per sausa arba per drėgna aplinka.
Atsparūs populiariausioms buitinėms naikinimo priemonėms ir netgi stipriems chemikalams, šie kenkėjai gyvena nesutvarkytose teritorijose, mėgsta namų pamatus, be to, dėl specifinio maitos kvapo juos lesti vengia ir paukščiai.
Naujienų portalas Etaplius.lt susisiekė su kenkėjų kontrole užsiimančia įmone „Dezinfa“ ir paprašė papasakoti, kodėl šimtakojai pasižymi tokiu dideliu atsparumu visoms įprastoms naikinimo priemonėms ir kaip jų atsikratyti. „Dezinfa“ Paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas sako, kad net ir profesionalios kenkėjų naikinimo priemonės dažnai nepadeda jų pilnai atsikratyti.
„Šie gyvūnai visada gyvena ir veisiasi gamtoje, ir būtent dirvožemyje. Tenai jie deda savo kiaušinėlius. Žinoma, nemažai laiko jie praleidžia ir virš žemės paviršiaus, o kai būna jų aktyvumo sezonas arba nepalankios jiems klimatinės sąlygos (labai sausa, arba kaip tik, labai užtvindomas jų gyvenamas dirvožemis), jie gali dideliais kiekiais migruoti ir į netoliese esančius žmogaus būstus. Būstuose jie tikrai nesiveisia, nelabai kažką ir sugrauš, bet, aišku, daugumai žmonių tai nėra malonūs akiai padarai.
Net ir profesionalios kenkėjų naikinimo priemonės dažnai bent iš pirmo karto nepadeda jų pilnai atsikratyti, o parduodamos buitinės juo labiau šiems padarams yra per silpnos.
Cheminės priemonės, panaudotos aplink pastatus ar kažkiek ant išorinės sienos, gali kažkuriam laikui sudaryti jiems barjerą, bet lauke daug faktorių daro įtaką chemijos išliekamumui. Todėl jeigu namų aplinkoje yra juodžemio, durpžemio ar tiesiog nenaudojamos, dirvonuojamos, žolynais apaugusios žemės plotų, šimtakojų, tikėtina, sulauksite reguliariai.
Ypatingai šimtakojai mėgsta vietas kur randa augalinės kilmės atliekų – mėgiamo maisto. Aplinkos tvarkymas – efektyviausia ilgalaikė kovos su šimtakojais priemonė“, – komentuoja specialistas.
