Dauguma patiki ir nepasidomi rimčiau: iš tiesų, braškės yra savidulkės, jos neturi jokių vyriškų ir moteriškų daigų. Vėlyvesnės veislės yra kryžmadulkės, joms kaimynystėje reikia kitos vėlyvos ar remontantinės veislės braškių, kad uogų būtų gausu. Kodėl vis tik braškių daigai augina lapus ir nežydi?
Braškių augintoja Sandra Stanislavičė turi kelis pastebėjimus.
Pirmiausia, kokybiški braškių daigai – tik pirmamečių braškių. Jos dar nebūna paveiktos nei ligų, nei kenkėjų, nualintos žiemos, susikryžminusios, išaugus kerelio viduje iškritusios uogos sėkloms. Kuo senesnis braškynas, tuo prastesni daigai. Tokių daigų lapai fantastiškai gražūs, bet ar jums reikia gražių lapų, ar uogų?
Kartais, anot braškių augintojos, nusiperkame įvairių daigų ir sukišame į lysvę bet kaip. Ir štai vieni žydi, kiti ne. Sukame galvą, kodėl, bet pamirštame, jog galbūt susimaišė skirtingu metu derantys braškių daigai. Įsmeikite pagaliuką prie tų daigų, kurie dar nežydi. Jei nepražys iki birželio pabaigos, tada, tikėtina, gavote daigą iš seno braškyno, galite jį drąsiai rauti lauk.
Dar braškės nežydi iš per didelės meilės ir priežiūros. „Esu kartojusi: braškių daigus sodinkite į pailsėjusią žemę, kurioje nebuvo augintos bulvės, pomidorai, senos braškės ir žemuogės. Pirmamečių sodinukų jokiu būdu netręškite. Jokio mėšlo, jokių dilgėlių raugų, jokių pirktinių trąšų. Praėjusiais metais mačiau „sudegusių“ braškynų nuotraukų, arba atvirkščiai – braškių lapus, siekiančius kelius.
Per daug prižiūrėtos braškės jums tikrai neatsidėkos uogomis. Atvirkščiai, žiūrėsite į „palmių“ lapus ir klausite senų moteriškių patarimo, ar čia kalti vyriški daigai“, – komentavo braškių augintoja.
Braškes auginti, anot Sandros, kad jos derėtų, labai lengva ir paprasta. Tai – tinginių uogos. Pasodinkite jas ir tik laistykite, jei sausa.
